Mikalina Glemžaitė (1891−1985) – mokytoja, lektorė, kraštotyrininkė, tautinių rūbų populiarintoja, Lietuvos šaulių sąjungos narė.

Mikalina Glemžaitė (1891−1985) – mokytoja, lektorė, kraštotyrininkė, tautinių rūbų populiarintoja, Lietuvos šaulių sąjungos narė. Nors ir neturėdama aukščiausiųjų mokslo  išsilavinimo M. Glemžaitė vedina  idealų vienu metu dirbo pedagoginį, kraštotyrinį, tiek visuomeninį darbą. Puiki rankdarbių pedagogė, tautodailės tyrinėtoja ir populiarintoja  įvairiais būdais  įrodinėjo tautinio meno svarbą kvietė domėtis ir saugoti. Per M. Glemžaitės biografiją atsekama visa eilė įdomių istorijos vingių, pradedant nuo visuomeninio aktyvumo XX a. pradžios Kupiškyje iki sudėtingo mokyklų kūrimosi proceso, kur pirmuosius pedagoginius žingsnius žengė  1909 metais Papilėje, kurioje jos, aštuoniolikmetės laukė 90 nepaklusnių berniukų. Papilėje Mikalina dirbo iki 1911 metų. Toliau sekė karo pabėgėlių patirtis,  likimo vingiai Pirmojo pasaulinio karo metais iki tarpukario (1918−1940 m.) tautiškumo idėjomis persmelktos atmosferos. M. Glemžaitė, užaugusi Kupiškyje, veiklioj Glemžų šeimoje, anksti pajuto visuomeninio veikimo ir mokslo svarbą. Kaip rankdarbių ir siuvimo pedagogė  laikėsi savo nuostatų - populiarinti tautinį meną, sudominti ir įraukti  jaunimą lietuviškos tautodailės puoselėjimą. XX a. 4-jame dešimtmetyje Lietuvoje vyraujančios tautiškumo idėjos, raginimai atsigręžti į tautos paveldą, sudarė palankias galimybes puoselėti  tautinį meną. Viena iš aktyviausių kraštotyrininkių, tautinio kostiumo kūrėjų ir populiarintojų buvo Mikalina Glemžaitė. Ji kaip pastebima tautinio meno puoselėtoja įvairiais būdais stengėsi sudominti, gerėtis tautinio meno formomis ir prisidėjo prie tautinio meno supratimo. Aktyviai dalyvaujant  Lietuvos Šaulių sąjungoje M. Glemžaitei sudarė sąlygas skleisti savo idėjas puoselėjant ir skleidžiant informaciją apie tautiškumą. Veikla Šaulių  sąjungoje  ir M. Glemžaitės nuostatos švietėjišku  klausimu  „švieskis ir šviesk“ leido aktyviai  skleisti savo idėjas, propaguojant tautini paveldą.