Nikodemas Ivanauskas – Paragių dvaro savininkas, dailininkas (1844 (?)–1931-01-23).

Paragių dvaro savininkas Nikodemas Ivanauskas ilgai buvo minimas tik kaip rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės, savo kūrybą skelbusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėvas. Tačiau N. Ivanausko būta ir gabaus bei darbštaus dailininko. Būtent dėl meninės kūrybos Nikodemo Ivanausko asmenybės šviesa prasismelkia ne tik pro Tryškių kapinių žemelę, bet ir pro dešimtmečių klodus, ji tyrinėjama, kaskart iš naujo atrandama.

Manoma, jog Ivanauskų giminė, persikėlė iš dabartinės Baltarusijos ir įsikūrė Lietuvoje apie XVII a. pradžią ar vidurį. Nikodemo tėvas Ksaveras Ivanauskas, Šiaulių apygardos bajorų vadovas, iš tėvų buvo paveldėjęs Meškių ir Paragių dvarus. Kol neaptikta tikslių duomenų, spėjama, kad Nikodemas Ivanauskas gimė Paragiuose 1844 m. buvo mokomas namuose, paskui baigė gimnaziją. Regis, dar jaunas dalyvavo 1863 m. sukilime – bet ne tiek iš įsitikinimų, kiek dėl asmeninių paskatų. Buvo pamilęs Karoliną Pečkevičiūtę, kurios tėvas buvo aktyvus sukilimo dalyvis, už tai sumokėjęs tremtimi į Sibirą ir dvaro konfiskavimu.

Dar gimnazijoje pasireiškė neeiliniai N. Ivanausko gebėjimai piešti, tačiau jis pakluso pareigai grįžti į tėviškę ir rūpintis gimtąja sodyba. (Tėvas buvo miręs 1850 m.) sukilimą numalšinus, N. Ivanauskas priverstas laikinai pasitraukti iš gimtinės, išvyksta į Peterburgą ir ten apie porą metų studijuoja Dailės akademijoje, tačiau jos nebaigia ir grįžęs veda, po metų, 1867-09-28, susilaukia pirmosios dukters Sofijos. Dar po metų šeima išnuomoja dvarą ir išvyksta į Miuncheną. N. Ivanauskas ten pradeda studijuoti Karališkoje dailės akademijoje, atliekamu laiku gauna užsakymų retušuoti fotografijas. Pirmuosius trejetą metų nuomininkai reguliariai siųsdavo rentą.

Tačiau ketvirtaisiais metais Paragiuose reikalai pašlijo, nutrūko nuomos pinigų srautas, prasidėjo bylinėjimasis teismuose. Šeimai teko sugrįžti namo. Paragiuose Nikodemas Ivanauskas išvydo liūdną vaizdą: neseniai iš sudegintų rūmų perstatytam gyvenamajam namui reikėjo didelio remonto, – keisti sienojus, perdengti stogą. Buvo iškirstas dvaro miškas. Tokiomis sąlygomis Ivanauskai gyventi negalėjo – apsistojo Šiauliuose, čia 1972-06-01 susilaukė dukters Marijos, dar po ketverių metų – sūnaus Gustavo. Pinigų reikėjo skubiai ir daug – ir pragyvenimui, ir sodybos atstatymui, ir bylinėjimuisi teismuose. Šeimos galva priverstas imtis amatininko verslo. Juolab, kad užsakymų buvo gausu – nupiešti kryžiaus kelio stotelėms paveikslus, atnaujinti altorius bažnyčiose. Sodybos remontas užtruko, tad šeima į Paragius grįžo tik 1881 ar 1882 m.

Vis dėlto Nikodemas Ivanauskas nepamiršo tikrojo pašaukimo, matyt, rasdavo laiko ir tapybai, 1873 m., vieną paveikslą eksponavo Peterburgo dailės akademijoje, o 1876 m. parodoje Varšuvoje buvo eksponuojami prieš metus sukurti jo paveikslai „Sugrįžimas“ ir „Tarp undinių“. Penki jo paveikslai buvo pristatyti 1904 m. parodoje Varšuvoje. Dailininkas taip pat skaptavo skulptūras iš medžio, rašė eilėraščius ir prozą.

Po remonto, kuris atliktas prastai, Paragiuose atsirado dirbtuvė pačiam dailininkui, kaimo žmonių vadinta „maliarne“, joje dailininkas triūsdavo. Vėl teko imtis bažnyčių užsakymų – atnaujinti nuo amžiaus išblukusius paveikslus, piešti naujus, kurie nereikalavo kūrybiškumo. Sakoma, kad N. Ivanausko pieštos kryžiaus kelio stotelės Viekšnių bažnyčioje, pasak kanauninko V. Gauronskio, N. Ivanausko tapytas ir didžiojo altoriaus paveikslas Šiaudinės bažnyčioje.

Nors aktyviai visuomenės gyvenime ir politikoje nedalyvavo, 1905 m. buvo siunčiamas į Rusijos Dūmą. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido su abiem dukterimis Paragiuose, ilgainiui sumažėjo ir dvaro valdos, iš kadaise valdytų 300 ha beliko 105 ha. Vienas po kito į amžinybę buvo pašaukti žmona, sūnus ir vyresnioji dukra Sofija. Pasiligojęs dvaro savininkas ir dailininkas N. Ivanauskas karšinosi Paragiuose dukters Marijos slaugomas. Iki žilos senatvės tapė, kai nebepajėgdavo pasiekti didelio paveikslo viršaus, apversdavęs drobę ir tapydavęs toliau. Mirė Nikodemas Ivanauskas Paragiuose ir buvo palaidotas Tryškių kapinėse, šalia tėvo ir žmonos.

Pasak bene nuosekliausiai N. Ivanausko palikimą tyrinėjančios V. Ščiglienės, įvairiuose Lietuvos muziejuose yra išlikę 19 bajorų kilmės provincijos dailininko Nikodemo Ivanausko kūrinių, tačiau keleto jam priskiriamų darbų autorystė ginčytina. 1940 m. dvarą nacionalizuojant, Paragiuose paimti keturi paveikslai, jų būta M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos fonduose, deja, iš čia paveikslai yra dingę. Kairiškių mokyklos kraštotyrininkai ir Telšių „Alkos“ muziejus yra užrašę Nikodemą Ivanauską pažinojusių žmonių prisiminimų, periodikoje išbarstyta jo literatūrinė kūryba. Vienas jo apsakymas, išvertas į lietuvių kalbą, paskelbtas 2007 m. žurnale „Metai“.

Teksto autorius Leopoldas Rozga