Daug valgo – mažai dirba. Kas?

Gegužės 20 d. minima Pasaulinė bičių diena, skirta priminti šių vabzdžių svarbą žmonijai – bitės ne tik neša medų, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį apdulkindamos augalus. Lietuvoje bitininkystė nuo seno yra svarbi kultūrinio paveldo bei tradicijų dalis, dažnai perduodama iš kartos į kartą.

1933 m. išleistame Dotnuvos žemės ūkio akademijos docento Jono Kriščiūno vadovėlyje „Bitininkystė“ gausu įdomių faktų apie bites, jų auginimą. Nepaisant to, kad tai vienas darbščiausių vabzdžių, kasmet užauginama šeimynos dalis, kuri labai daug valgo, bet nieko nedirba. Tikriau sakant, yra lepinami, kad vieną kartą atliktų savo funkciją, o paskui negailestingai išvaromi iš avilio.

Štai ką apie tranų gyvenimo ypatumus rašo docentas J. Kriščiūnas:

• „Didžiausią tinginį vadina tranu. Vis dėlto žmogus ir didžiausias tinginys neprilygsta tranui. Tranai ne tiktai nieko avilyje nedirba, bet ir valgyti tingi pasiimti, o prašo bičių juos pavalgydinti. Bitės juos peni. Kai bitės, medonešiui pasibaigus, nustoja tranus penėti, tai tada ir patys iš korių medų ima. Trano perui maisto išeina beveik dvigubai daugiau kaip bitei darbininkei užauginti. Bet ir suaugęs tranas daug daugiau maisto sunaudoja – išlėkdamas laukan palakstyti, pilną pūslę išsineša medaus, o grįžta tuščiomis, bet su dideliu apetitu ir tuojau prašo bičių valgyti. Sako, kad tranai net tingi laukan eiti, kad išsivalytų, o išmatas meta avilyje. Jų išmatas bitės išvalo.“
• „Kad geresnė būtų padermė, reikalinga, kad tranas su motina nebūtų giminingi. Todėl tranai nuskrenda nuo savo šeimynos gana toli. Apvaisinimas įvyksta ore ir labai greitai motina grįžta į avilį, kad nepatektų paukščiams ar kitiems vabzdžiams į nasrus.“

Gamtoje niekas nedalijama dykai, tad linksmybės ilgai netrunka – avilyje kiekvienas turi savo pareigas ir likti amžinais išlaikytiniais nepavyksta net patiems geriausiems:

• „Kada nėra neapvaisintų motinų, tai nereikia ir tranų. Tranus bitės nustoja penėti. Tada tranai patys eina prie medaus, bet bitės jų neprileidžia. Tranai nuo korių nustumiami į avilio kampą ir be maisto labai greit nusilpnėja. Bitės tranus retai kada geluoniu užmuša. Dažniausiai išbadėjusį pusgyvį išmeta lauk ir tenai jis baigia savo amžių. Jei tranai metami labai spiriasi, tai jiems bitės sparnus, kojas nukandžioja. Tranai mėgina grįžti, bet sargyba jų neįleidžia. Bitės išmeta iš korių ir tranų vikšrelius.“

Visiems bičių augintojams ir medlaižiams linkime, kad metai būtų derlingi, o bičių šeimos klestėtų.