Penkiolika poetų iš Klaipėdos, Skuodo, Plungės, Kauno ir Akmenės krašto vakar suskrido į Papilę ir tapo lakštingalomis Papilės šventovėje, į kurią dalyvius ir žiūrovus suginė įkyrus lietutis neleidęs įsikurti įprastoje vietoje ant Ventos kranto. Toks planas tikriausiai buvo iš aukščiau numatytas, kad eilės apie šventuosius, maldas skambėtų būtent po bažnyčios skliautais. Dar daugiau jų buvo skirta gimtajam kraštui, apdainuota Akmenė, Papilė, o viešnios iš Klaipėdos prisilietė prie Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros klodų. Eilėse sutelpa viskas: asmeniniai išgyvenimai, laiko tėkmė ir dabarties aktualijos, kviečiant susimąstyti, kiek kartų per metus pasigendame dvasingumo...

Už drauge sukurtą poezijos šventę dėkojame Papilės bažnyčios klebonui Rimvydui Marozui, Papilės bendruomenei, Akmenės meno mokyklos smuikininkų ansambliui ir jaunųjų muzikantų pedagogams, ir visiems, kurie atėjo, buvo kartu, skaitė ir klausėsi, džiaugėsi muzika ir šventovės rimtimi.