Į Akmenę su naujais darbais nebe pirmą kartą atvyksta šeimyninis Audronės ir Algirdo Vorevičių duetas – pora, per gyvenimą vedama ne tik prieraišumo vienas kitam, bet ir bendro pomėgio. Šeimoje abu yra kūrėjai, tapytojai, mėgstantys ryškias spalvas. A. Vorevičius mielai pasiduoda atsitiktinumui: pilant dažus jų bėgimo kryptį neretai nulemia ne teptukas, bet visai netikėtai vėjo atnešta plunksnelė, nutūpęs vabzdys, kuris paveiksle palieka savo taką, savo žymę.

Iš gamtos trykštantis įkvėpimo šaltinis – subtilūs augalų, gėlių raštai – būdingi A. Vorevičienės tapybai ant šilko. Kūrėja kartais save bara, kad vis kartoja augalinius motyvus, kita vertus, pasaulio įvairovė yra tokia didžiulė, jog ir viso gyvenimo metų neužtektų tai perkelti į paveikslus. Nieko per daug nekeisti – tai lyg ištikimybė sau, užauginusi kartu ir kūrybos gerbėjų būrį.

Nepaisant pastovumo, menininkė yra išbandžiusi gobelenų, batikos, tapybos ant odos kūrimo techniką, iliustravusi knygas, bet labiausiai „užkabino“ ir prilipo šilkas. Seniau paveikslus ji tapydavo ant šiek tiek storesnio šilko, o iš visiškai plono kūrė dekoruotus šalikėlius. Pastebėjusi, kaip gražiai du sluoksniai persidengia, A. Vorevičienė dabar dažniausiai naudoja dvigubą šilką, kuris yra dar ir gyva medžiaga, išausta drugelių šilkaverpių.

Kviečiame ateiti į susitikimą su kūrėjais spalio 31 d. 14 val.