Krašto vietovardžiai

Akmenės krašto vietovardžiai

AKMENĖS RAJONAS (1950-2020)

Akmenės rajonas sudarytas 1950 m. iš buvusių Mažeikių ir Šiaulių apskričių teritorijų. Akmenė, Kruopiai, Papilė iki 1950 m. buvo valsčių centrai, dar buvo Vegerių valsčius - 1947-1950 m. Po 1950 m. administracinės teritorinės reformos sudarytos apylinkės, tačiau ir jų teritorijos keitėsi.  Akmenės valsčiui perduotos kai kurios Mažeikių, Žagarės ir Kuršėnų rajonų apylinkės. Vengiant nuolatinio kartojimosi, sąvade teritorijos nurodomos dabartine, nuo 1995 m. įtvirtinta tvarka: Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškoji, Naujosios Akmenės miesto, Papilės ir Ventos seniūnijos.

Akmenės krašto upių ir kitų vandenų vardai (hidronimai)

Agluona – upė, kairysis Vadaksties intakas. Ilgis 23,4 km, baseino plotas 188 km2. Ištakos AB „Akmenės cementas“ teritorijoje. Teka į šiaurės vakarus per Gaudžiočių, Agluonų, Kivylių kaimus. Aukštupyje 15,9 km vaga sureguliuota. Pavadinimas kildinamas. iš liet. Aglė – eglė. (LE, AV, VLE)
Akmenės tvenkinys – nevalstybinis vandens telkinys Akmenės miesto šiaurinėje dalyje, 1,7 km nuo Akmenupio žiočių. Yra dvi 240 ir 220 m bevardės atšakos. Plotis iki 110 m, plotas 1,7 ha. (LT)
Akmenupis – upelis Akmenės seniūnijoje, dešinysis Dabikinės intakas. Ilgis 3,8 km, baseino plotas 14,7 km2. Įteka į Dabikinę 8,9 km nuo jos žiočių. Pavadinimas kildinamas iš liet. akmuo. (AV, LU)
Alkupis – išnykęs upeliukas Papilės seniūnijoje, dešinysis Ventos intakas, dokumentuose nebežymimas.

AKMENĖS SENIŪNIJA

Akmenės seniūnijos miškų vardai

Adomiškių miškas – valstybinis apie 250 ha miškas į šiaurę nuo buvusių Adomiškių ir Gaugarių kaimų. Pavadinimas parėjęs nuo į pietus buvusio Adomiškių palivarko.
Akmenės pušynas (kt. pavadinimas: Dabikinės pušynas) – miškas abipus Dabikinės upės, į pietvakarius nuo Akmenės. Dešinėje kelio Akmenė – Daubiškiai pusėje vyrauja pušų jaunuolynai. Teritorijoje yra vasaros estrada. Didelė dalis patenka į Gamtos ir kultūros parką. Pavadinimas gal nulemtas Akmenės miesto kaimynystės.
Smiltinės miškas – apie 30 ha medynų palei Akmenės – Naujosios Akmenės plentą ir Dabikinės upės slėnio šlaituose.
Sprogiškės miškas – apie 300 ha miškas į šiaurę nuo Kamanų aukštapelkės, kairiajame Kirgaus upelio krante. Pavadinimas gali būti pasisavintas nuo Sprogiškės kaimo.
Šnypštinė – kitas (nedokumentinis) Antanavos miško pavadinimas.

Akmenės seniūnijos gyvenamųjų vietų  ir jų smulkių objektų vardai (oikonimai ir mikrotoponimai) 1935 – 1938 m.

Adomiškės – kaimas, buvęs palivarkas netoli Akmenės miesto.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. XIX a. būta miško, kurį įsigijo ir iškirto V. Zubovas, o išvalytame lauke pastatė palivarką, jį tvarkyti pavedė Adomui Daugirdui. Iš pradžių vadintas Adomiškių – Gaugarių palivarku, 1923 m. laikytas dvaru, kuriame buvo 4 ūkiai su 59 gyv. Dvaro žemės 1931 m. išdalintos naujakuriams. Teigta, jog pavadinimas nuo valdytojo vardo.  (LŽV, LAV)

Duomenis pateikė 60 m. amžiaus Juozas Butnorius iš Klyšių kaimo ir Daubiškių kaime gimęs Viekšniuose gyvenantis 73 m. amžiaus Kazys Dargis. Užrašė Klyšių pradinės mokyklos mokytoja Ona Čepauskytė ir tikrintojas Aleksandras Ronkus.

Agluonai – buvęs kaimas 12 km nuo Akmenės, prie Agluonos upės, nuo jos ir pavadinimas. 1977 m.prijungtas prie Medemrodės ir perėmė jos pavadinimą.
Agluonų kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Lieknos – krūmais apžėlusi apie 10 ha pieva į pietus nuo kaimo, buv. Stirbliškių dalis;
Manžūrija – apie hektaro dirbamos žemės sklypas, dėl kurio daug bylinėtasi   „kaip ruskis su japonu“;
Prūdas – 15 ha ganykla kaimo pietuose, kairiame Agluonos krante;
Sonteklis – apie hektaro sklypas tarp Žaro ir Agluonos santakos;
Stirbliškės – apie 8 ha krūmais apėjusi žemė kaimo opietuose, kairiajame Agluonos krante. (LŽV, LAV)

Žinias pateikė Agluonų kaime gimęs ir gyvenantis 45 m. amžiaus Jurevičius. Užrašė Alsių pradinės mokyklos mokytojas Vladas Vaitkevičius.

Dabikinėlė – kaimas (ir buvęs dvaras) 3 km nuo Akmenės, kairiajame Dabikinės upės krante. Minimas XVIII a. pabaigoje kaip Mstislavlio vaivados P. K. Chominskio valda. XIX a. dvarą įsigijo Rusijos generolas A. Merchelevičius; 1932 m. dvaras išparceliuotas ir turi kaimo gyvenamosios vietos statusą. (LAV, LE)
Dabikinėlės kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Ąžuolinė – buvusi karčema prie Akmenės kelio;
Bravoro sietuva – sietuva Dabikinės upėje ties buvusiu dvaru, kitaip dar vadinta „Žydelka“;
Duburkiai – pievos kaimyniniame miške;
Eglių lieknas – pievos kaimyniniame miške;
Jeveniškė – pieva kaimyniniame miške;
Jezavitai – dirbama žemė buvusio dvaro valdų centrinėje dalyje. Neva, seniau čia gyvenę du valstiečiai – Narutavičius ir Stanevičius. Kartą ponas užsimanęs juos nuvaryti nuo žemės, bet kaimynai nepasidavė, supykęs ponas ir pavadinęs juodu jezavitais;
Kadagiai – ariamos žemės plotas, susiformavęs į kaimą buvusio dvaro valdų pietinėje dalyje;
Karosinė – pieva kaimyniniame miške;
Kūliavos sietuva – sietuva Dabikinės upėje ties dvaro sodyba;
Mažoji Dabikinėlė – buvęs dvaras, kurio valdos driekėsi apie 3 km nuo Akmenės; Pavadinimą galėjo lemti tai, kad senovėje Akmenė vadinta Dabikine, o netoliese senas Dabikinės dvaras;
Pastauninkas – buvusi veršių ganykla kaimyniniame miške;
Pociškė – priesmėlio žemės plotas, buvusio dvaro valda. Pavadinimas matyt nuo gyventojų pavardės;
Paryžius – karčema, buvusi į rytus nuo dvaro. Kitas pavadinimas „Ringės karčema“;
Ringės karčema – kitas „Paryžiaus“ karčemos pavadinimas;
Skipariškė – pieva kaimyniniame miške;
Skruzdinė – pieva valstybiniame miške;
Zakrastijoniškė – pieva valstybiniame miške;
Žydelka – kitas „Bravoro sietuvos“ pavadinimas. Toje sietuvoje žydėję daug vandens lelijų. (LŽV, AKŽ, LAV)

Žinias pateikė 60 m. amžiaus Dabikinėlės kaimo gyventojas Jurgis Grėbliauskas bei Kazys Borusas iš Skretiškės kaimo. Užrašė Klyšių pradinės mokyklos mokytoja Ona Čepauskytė ir 1938 m. duomenų tikrintojas Aleksandras Ronkus.

KRUOPIŲ SENIŪNIJA

Kruopių seniūnijos miškų vardai

Apušrotas – apie 82 ha miškas kairėje kelio Kruopiai – Jautmalkiai pusėje. Pavadinimas gali būti nuo epušės medynų.
Bambalų miškas – po II pasaulinio karo daugiausia savaime sužėlęs apie 270 ha miškas Bambalų kaime, kairėje kelio Naujoji Akmenė – Žagarė pusėje. Pavadinimas sutapo su artimiausio kaimo pavadinimu.
Briedynė – miškelis buvusio Saunorių kaimo pakraštyje. Plotas apie 12 ha. Pavadinimo kilmės aiškinimų neužfiksuota, bet gali būti nuo briedžių populiacijos.
Bruknių pelkė – apie 29 ha miškelis prie ištuštėjusio Dovydžių kaimo. Dirvožemis pelkėtas, tad pavadinimo kilmė gali būti nuo bruknienojų.
Dulbių miškas – atskiri nedideli miškeliai ištuštėjusių Apušroto, Grintilčio, Senlaukio ir Dulbių kaimų teritorijoje. Pavadinimas galėjo pareiti nuo artimo kaimo.
Gerkiškių miškas – dalis Girkančių – Gerkiškių miškų, apie 856 ha, abipus kelio Naujoji Akmenė – Šiauliai. Pavadinimas gali būti nuo taip vadinto kaimo kaimynystės.
Girelė – apie 30 ha miškas buvusiame Bražiškių kaime, dešinėje plento Naujoji Akmenė – Šiauliai pusėje, ties jo praplatėjimu. Plotas apie 30 ha. Pavadinimo kilmės aiškinimų neaptikta.

Kruopių seniūnijos gyvenamųjų vietų  ir jų smulkių objektų vardai (oikonimai ir mikrotoponimai) 1935 – 1986 m.

Bambalai – kaimas 7 km nuo Kruopių, praeityje gyveno gausi latvių diaspora.
Bambalų kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai, 1986 m.):
Adomaičio akmuo – didelis akmuo, ant kurio sutilpdavę 7 vaikai;
Adomaičio pieva;
Bambalo keliukas;
Bambalų pieva;
Dieto ąžuolas;
Starkynė – pieva;
Starkynė – 38 ha žemės plotas kaimo pietuose;
Šiurkynė – 19 ha dirbamos –žemės plotas;
Šteinbergo ąžuolas. (BM)

Jautmalkiai – kaimas 6 km nuo Kruopių, prie Naujosios Akmenės – Žagarės kelio.
Jautmalkių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai, 1986 m.):
Baliukė – 4 ha šlapia pieva kaimo pietuose;
Barsiukų kalnas – įlenktas kalnas kaimo pietų pusėje;
Gudinynė – dirbama žemė, kurioje gyvenęs kalvis Gudinas;
Jonauskynė – dirbama žemė kaimo pietuose;
Klovynė – dirbama žemė kaimo pietuose;
Lieknas pagal Narbūčius – 8 ha plotas kaimo pietuose;
Pieva pagal Vankerį – 6 ha pieva į šiaurę nuo kaimo;
Simonavičynė – dirbama žemė kaimo rytuose;
Vokiečių kalnas – vietovė Apušroto miško viduryje, kur 1914 metais buvęs palaidotas vokietis;
Zolavynė – dirbama žemė kaimo rytuose. (BM)

Kalnelis – kaimas 1 km nuo Kruopių, prie kelio į Menčius.
Kalnelio kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai, 1986 m.):
Anžuolės – 20 ha pieva Girkančių miške, tikėtina, jog pavadinimas nuo savininko Ąžuolo  pavardės;
Barsiukų kalniukas – vieta Girkančių miške;
Dargužo uosynas – vieta Gerkiškių miške;
Kruogas – buvusi karčema;
Šakynos pievos – 96 ha pieva Karniškių miške;
Tukumiškė – 50 ha pieva Girkančių miško 55 kvartale, tikėtina, jog pavadinimas pagal buvusio savininko pavardę;
Tukumiškių akmuo – 3x2 m akmuo Girkančių miške;
Urloviškė – pieva, priklausiusi Orlai;
Viliumiškė – pieva, joje kasant žvyrą aptikta žmonių kaulų;
Žydo karčema. (BM)

Dvarai Kruopių seniūnijos teritorijoje

Bambalų dvaras – neva 120 ha žemės valdęs ūkis Bambalų kaime;
Degulių dvaras – buvęs dvaras Rudeliškių kaime, valdomas Navlicko;
Kanteikių dvaras – valdęs neva 200 ha dvaras, priklausęs Zubovui;
Kruopių dvaras – valdę Puzinai, savininkai vienas kitą nužudė, duktė dvarą pardavė J. Lekiui, kuris jį nugyveno;
Puzino dvaras – kitas neoficialus Kruopių dvaro pavadinimas;
Albrechtavas – kitas Kruopių dvaro pavadinimas;
Paliesių dvaras – ūkis Rudeliškių kaime;
Pastoriaus dvaras – 30 ha ūkis Saunorių II kaime, kur gyveno Alkiškių evangelikų liuteronų parapijos pastoriai, kitaip vadintas Salnoriais;
Salnoriai – kitas Pastoriaus dvaro pavadinimas;
Šimiškio dvaras – ūkis, buvęs Narbūčių kaime;
Vilkaičių dvaras – neva 500, ha žemės valdės ūkis Vilkaičių kaime;
Katavičiaus dvaras – kitas, neoficialus Vilkaičių ūkio pavadinimas. (AVM)

NAUJOSIOS AKMENĖS KAIMIŠKOJI SENIŪNIJA

Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos miškų vardai

Alkiškių miškas (k. t. pavadinimas Alkiškių pušynas) – valstybinis apie 100 ha ploto II grupės miškas šalia Alkiškių. Priskirtas miško parkų kategorijai. Pavadinimas nuo Alkiškių kaimo.
Alkiškių pušynas (kitas pavadinimas Alkiškių miškas).
Alsių miškas – apie 10 ha privatizuotas miškas į vakarus nuo Ramučių ir į pietus nuo Klykolių. Pavadinimas nuo ištuštėjusio Alsių kaimo.
Balčiūnija – apie 120 ha privatus lapuočių miškas palei Vėlaičių – Ramučių vieškelį. Spėjama, jog pavadinimas kilęs nuo čia gyvenusio ūkininko pavardės.
Dykpelkės miškas – miškas kairiajame Dabikinės u. krante. Plotas apie 27 ha. Vardo kilmė nežinoma.
Disperencijos miškas –abipus Akmenės – Naujosios Akmenės plento.  Pavadinimo kilmės aiškinimų neaptikta.
Galmančių miškas – ilgas ir siauras apie 150 ha valstybinis miškas tarp Alkiškių ir Pakempinių kaimų, į vakarus nuo Gaušių kaimo. Pavadinimas gal būti nuo kaimo vardo.
Gėpaičių miškas – valstybinis 750 ha miškas prie vieškelio Ramučiai – Vėlaičiai – Vegeriai. Pavadinimas nuo buvusio kaimo. Teritorijoje yra gamtos paminklu laikomas Luokavos kalnas.

Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos teritorijoje 1923 m. buvę dvarai

Gaudžiočių dvaras;
Ivanauskių dvaras;
Judrelių dvaras;
Kanteikių dvaras;
Kivylių dvaras;
Šventupių dvaras.  (LAV)

Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos gyvenamųjų vietų  ir jų smulkių objektų vardai (oikonimai ir mikrotoponimai) 1935 – 1938 m.

Alsiai – buvęs kaimas 5 km nuo Naujosios Akmenės. Pietiniame pakraštyje Alsa (Žaras) įteka į Agluoną. Spėjama, jog pavadinimas nuo gyventojo pavardės „Alsys“. (LE, LAV, LŽV)
Alsių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Gaurinė – apie 10 ha ganykla kaimo pietiniame pakraštyje;
Lydumas – dirva kaimo pietryčiuose;
Nendrių lieknas – apie 8 ha kelmynas;
Pjūklelis – žema, medžiais apaugusi pieva palei Žaro upelį;
Zardarža – 5 ha dirva kaimo šiaurėje, palei vieškelį. (LŽV, VŽ)

Duomenis pateikė 40 m. amžiaus Alsių gyventojas Juozas Montvydas. Užrašė Alsių pradinės mokyklos mokytojas Vladas Vaitkevičius.

Aukštieji – ištuštėjęs kaimas prie kelio Ramučiai – Vėlaičiai, apie 2 km nuo Naujosios Akmenės.
Aukštųjų kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Eleriškis – ariama žemė, apie 45 ha, kaimo viduryje;
Juodoji pelkė – apie 8 ha ganyklos plotas kaimo šiaurėje;
Komplieknis – apie 40 ha žema durpinga pieva viduryje kaimo;
Končiškė – apie 10 ha ariamos žemės sklypas;
Kulvelių kalnas – apie 26 ha ariamos žemės kaimo vakarų pusėje;
Medvalakis – apie 40 ha ariamos žemės prie Dirvonų ir Gėpaičių kaimų ribos;
Melniškės – apie 70 ha pieva prie Suginčių kaimo ribos;
Pilės purvas – apie 8 ha ploto durpinga pieva kaimo vakaruose, prie valstybinio miško; seniau perėjo antys. (LŽV, LAV)

Duomenis užrašė Karpėnų pradinės mokyklos mokytoja Sofija Cukurienė.

Barsiukai – kaimas 12 km nuo Naujosios Akmenės, prie Papilės – Kruopių kelio.
Barsiukų kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Barsiukai – kaimas;
Dausių kapinės – senkapiai;
Kirtimai – miško vietovė;
Mikšto krūmai – krūmais apaugęs žemės plotas;
Stankaus miškelis – nedidelis miškas.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Barsiukai – gretimame miške buvę  daug barsiukų. Kaimo pavadinimas 1923 m. dar nefiksuotas. Kirtimai – miško plotas, kuriame gyventojai kurui kirsdavosi žabus. Mikšto krūmai, Stankaus miškelis – pavadinimai pagal savininkų pavardes. Dausių kapinaitės – senkapiai. (PVM, LŽV)

Papasakojo 1915 m. gimęs Pranas Šiurkus, gyvenantis Barsiukų kaime. Užrašė Virginija Šiurkutė.

Eibučiai – buvęs kaimas Naujosios Akmenės miesto teritorijoje. 1923 m. užfiksuoti 2 kaimai, 1936 m. per abu buvo 26 ūkiai su 174 gyv. Po II pasaulinio karo likęs 1 kaimas, atsidūręs arti cemento gamyklos, tapo neperspektyviu gyvenamuoju kvartalu. Kaimo vardu pavadinta viena Naujosios Akmenės miesto. gatvė.
Eibučių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Agluonos lieknas – apie 10 ha žema pieva;
Bileikių pievos – apie 24 ha pieva;
Briedžio salelė – pakili apie 6 ha pieva;
Senkapiai – kaimo vidury, prie kelio;
Žarduičiai – lygi apie 46 ha pieva prie valstybinio miško. (LE, AKEŽ, LŽV)

Duomenis pateikė 40 m. amžiaus Akmenės miesto gyventojas Antanas Turnotas. Užrašė Karpėnų pradinės mokyklos mokytoja Sofija Cukurienė.

Klykoliai – kaimas šiaurinėje Akmenės rajono dalyje, prie ribos su Latvija ir aplink Klykolių miestelį.
Klykolių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Degamosios – žema pelkėta pieva, apie 1,5 km nusidriekusi palei kelią į Vegerius;
Klykoliai – miestelis, oficialiai šio titulo neturėjęs;
Klykolių ferma – miestelio šiaurinė dalis ir kaimo pietvakariuose, apie 30 gyventojų.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Degusiosios – buvęs miškas, kuris sudegė. Ferma – kadaise būta dvaro, po 1863 m. sukilimo jo žemės išdalintos rusakalbiams gyventojams, kurių gyvenvietės daug kur vadinosi fermomis. Kaimo teritorijoje 2 senkapiai, juose randama kaulų. (LŽV)

Duomenis pateikė Indrikis Jaunzemis iš Vėžupių kaimo ir Gustas Mažonas iš Klykolių miestelio. Užrašė Klykolių pradinės mokyklos mokytojas Justas Plevokas.

Klykoliai – kaimas, gal dėl to, kad turėjo bažnyčią ir gatves, vadintas miesteliu. Daug kartų degęs, taip pat ir I pasaulinio karo metais.  Užrašytos 4 gatvės: Akmenės gatvė – 60 m, Bažnyčios gatvė – 100 m, Laižuvos ir Vadaksties gatvės – po 70 m.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Klykolių vardas – neva nuo to, kad aplinkui buvę daug pelkių, kuriose perėjo ir klykavo daug pempių. Kitas spėjimas cituotas neva iš bažnyčios raštų. Pačioje pradžioje bažnyčia buvusi Kivyliuose, tolokai nuo Klykolių. Latviai pastatydino bažnyčią dešiniajame Vadaksties krante – Prieduloje. Plintant reformacijai, latvis ponas norėjęs jėga iš bažnyčios išvaryti lietuvius katalikus, tie ėmę garsiai klykti. (LŽV, LAV)

Duomenis pateikė Indrikis Jaunzemis iš Vėžupių kaimo ir Gustas Mažonas iš Klykolių miestelio. Užrašė Klykolių pradinės mokyklos mokytojas Justas Plevokas.

PAPILĖS SENIŪNIJA

Papilės seniūnijos miškų vardai

Arkliganis – apie 30 ha miškelis į pietus nuo Šiaudinės. Iš vakarų prieina buv. Gerybiškių kaimas, šiaurės rytų pakraščiu prateka Avižlys. Pavadinimo kilmės duomenų neišlikę.
Armoliškių miškas – apie 37 ha, keturi miško sklypai  į pietryčius nuo Paragių. Pavadinimas nuo netolimo kaimo.
Avižlių miškas – valstybinis 340 ha miškas Papilės ir Ventos seniūnijose, priskirtas Ventos regioniniam parkui. Teritorijoje yra Avižlių kapinaitės su „Velnio pėdos“ akmeniu. Pavadinimas galėjo likti nuo kaimynystėje buvusio stambaus kaimo.
Balsių miškas – du 148 ha ir 27 ha miškeliai Balsių kaimo teritorijoje, kairėje kelio Papilė – Tryškiai pusėje. Pavadinimas, tikėtina, nuo čia buvusio kaimo
Bučgirė – miškas prie kelio Papilė – Tryškiai, iki 1940 priklausęs Kairiškių dvarui. Plotas 18 ha. Aplinkinėse vietovėse yra gyvenusios kelios Bučių šeimos, pavadinimas gali būti perėjęs iš jų protėvių.
Čiuinių miškas – apie 12 ha  miškas prie Čiuinių kaimo, nuo kurio ir pavadinimas.

Papilės seniūnijos gyvenamųjų vietų  ir jų smulkių objektų vardai (oikonimai ir mikrotoponimai) 1935 – 1938 m.

Armoliškės – vienkiemis 7 km nuo Papilės.
Armoliškių vienkiemio smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Šliubiškiai – apie 10 ha dirva į pietus nuo vienkiemio, po II pasaulinio karo laikytas kaimu, nuo 1981 m. nebegyvenamas;
Avižlys – upė 0,5 km nuo vienkiemio, 1934 m. pagilinta. (LAV, LŽV)

Užrašė Šiaudinės pradinės mokyklos mokytojas Juozas Kasperavičius.

Augustaičiai – kaimas prie Ventos upės pietryčiuose nuo Papilės.
Augustaičių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Ašaros – apie 4 ha dirva rytuose už Augustaičių kaimo;
Dauba – vasarą išdžiūstantis į Ventą įtekantis upeliukas;
Kauburės – apie 2 ha žemės plotas kaimo pietryčiuose;
Kerėbla – apie 2 ha dirva į rytus nuo kaimo;
Kiaulių rėžis – apie 1 ha dirva;
Kiaušinė – apie 1,5 ha juodžemio sklypas už Kiaulių rėžio;
Kotavos – apie 1,5 ha žemės plotas  kaimo vakaruose;
Nibra – durpingas apie 0,25 ha sklypas į pietus nuo kaimo;
Po kryžium – akmenuotas apie 0,25 ha plotas greta Nibros;
Pasėdamasis – apie 8 ha dirva kaimo vakaruose;
Senkapiai – apie 20 kvadratinių metrų plotas Ventos pakrantėje;
Smuklynas – apie 0,5 ha žemės kaimo šiaurėje;
Sūris – apie 0,75 ha žemės sklypas vakarų pusėje, Valentinavičiaus žemėje;
Varlynė – apie 1 ha durpynas pietinėje kaimo pusėje.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Augustaičių kaimas, išskyrus 4 gyventojus, baudžiavą ėjo Burbiškių dvare, jo savininkui Visockiui. Ašaros – sakyta, jog tame lauke piemenukai verkdavę. Kerėbla – toje vietoje mušdavo kerėblą (toks žaidimas). Kiaulių rėžis – kad tenai augę daug usnių. Senkapiai – didesnę pusę paplovė Venta. Prieš 40 m. buvę 4 kryžiai. (LAV, LŽV)

Užrašė Papilės pradinės mokyklos mokytoja Zuzana Žukauskaitė.

Barvydžiai – kaimas 5 km į šiaurę nuo Papilės.
Barvydžių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Barvydžiai – kaimas su 28 kiemais;
Čigoniškis (tarmiškai – Cigoniškis) – 8 ha ariamas plotas pietvakariuose;
Dirvėnai – vienkiemis su 20 ha smėlėtos žemės;
Davas – apie 45 ha ūkis, vienkiemis prie Eglesių dvaro, Barvydžių pietų pusėje;
Dvariškis – 60 ha vienkiemis kaimo vakaruose;
Galaitis – apie 45 ha ūkis kaimo rytuose, prie Latveliškių miško;
Jūris – apie 45 ha vienkiemis kaimo viduryje;
Kontromiškė – 26 ha ūkis kaimo rytuose;
Pavaras – 24 h ūkis (vienkiemis) kaimo pietuose, prie Eglesių dvaro;
Pliavascelms – 8 ha dirbamos žemės ir miško kaimo rytuose;
Pragalvys – upelis, tekantis kaimo vakarų pusėje; 
Senkapiai – seni latvių liuteronų kapai;
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Didžioji dalis Barvydžių kaimo yra buvusio Eglesių dvaro žemėje, tą dalį tarp savų vadindavo Eglesių kaimu. Čigoniškis – tą ūkį savininkas po Didžiojo karo buvo išnuomojęs. Ilgainiui nuomininkas su savininku ėmė nesugyventi. Tad vieną naktį niekam nematant  nuomininkas išvykęs, išsiveždamas ir namą, kuriame gyveno. Vadinasi, išvyko su namu, kaip čigonas. Pragalvys – sako, pavadinimą gavęs neva nuo kaimo. Dvariškis – vienkiemyje neva gyvenęs žmogus tokia pavarde. Kaime nuo seno gyveno daug latvių, tad ir kai kurie vietovardžiai giminingi latvių kalbai. (LAV, LŽV)

Užrašė Barvydžių pradinės mokyklos mokytoja Bronė Skryvelienė.  

Baubliai  - kaimas 9 km į pietus nuo Papilės.
Baublių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Baublių pelkė – apie 2 ha pelkė apie 0,5 km į rytus nuo kelių į Gruzdžius ir Kuršėnus sankryžos;
Pjūklagalis – apie 9 ha pelkėtas miškelis;
Ramutė – apie 1 ha pelkė 1 km į pietus nuo Šemetaičių sankryžos; (LAV, LŽV)
Žagvytės – neįvažiuojamos pievos. (PVM)
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Baublių pelkė – jau nusausinta, paversta dirbama dirva; Pjūklagalis – kad miškelis pjūklo formos. (LAV, LŽV)

Užrašė Baublių pradinės mokyklos mokytojas Juozas Domeika.  

Žagvytės – neįvažiuojamos pievos, jose nupjautą šieną kraudavo į kauges – žagus, o veždavo tik pašalus. Ir pavadinimas matyt prigijęs nuo žagų. (PVM)

Pasakojo 1923 m. gimusi Ona Grybauskienė, gyv. Papilėje. Užrašė Regina Grybauskaitė.

VENTOS SENIŪNIJA

Ventos seniūnijos miškų vardai

Avižlių miško dalis;
Paeglesių miškas – buvęs 19 ha miškas Paeglesių kaime. Pavadinimas nuo artimiausio kaimo.
Pašilės pušynas – apie 97 ha miškas į pietryčius  nuo Ventos miesto, tarp Šiaulių – Mažeikių plento ir geležinkelio. Pavadinimas galėjo pereiti nuo buvusio netoliese kaimo.
Purvių miško dalis;
Žerkščių pušynas.

Buvusios Mažeikių miškų urėdijos duomenys; LŽV

Ventos seniūnijos gyvenamųjų vietų  ir jų smulkių objektų vardai (oikonimai ir mikrotoponimai) 1935 – 1938 m.

Avižliai – ištuštėjęs kaimas Ventos regioniniame parke, kairiajame Ventos krante.
Avižlių kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Alksnupis – apie 1 km upeliukas, pratekantis kaimo vakarine puse;
Avižlys – apie 20 km ilgio ir 4 m platumo upė, tekanti per kaimą;
Bajoriškiai – apie 0,5 km ilgio Avižlių kimo dalis su 10 gyventojų, oficialiai pavadinimas nefiksuojamas;
Gedutynė – apie 2 ha žemės plotas 2 km nuo Avižlio žiočių;
Grybiškės – apie 20 ha kaimo dalis su 3 gyventojais Avižlių rytuose, vardas pramanytas, dokumentuose nefiksuojamas;
Jurašiaus kapeliai – apie 1,5 ha žemės dešiniajame Avižlio krante;
Lapkasys – apie 6 ha žemės tarp Avižlių ir Užpelkių miško;
Medausupis – vasarą išdžiūstantis upeliukas,  atitekantis iš Purvių miško;
Miklinys – apie 7 km ilgio ir 2 m platumo upelis, įtekantis į Avižlį kaimo pietų pusėje;
Mortos koplytėlė – kalva kairiajame Medausupio krante, prie kelio;
Pasodas – apie 10 ha žemės plotas kaimo viduryje;
Pamiklinys – apie 10 ha žemės Avižlių pietų pusėje, prie Miklinio upelio;
Paširminis – apie 10 ha žemės plotas kaimo rytuose, prie Avižlių miško;
Pastauninkas – apie 0,5 ha pieva kaimo rytų pusėje;
Pavalkis – apie 1 ha sklypas kaimo rytų pusėje;
Pridotkas – apie 1 ha žemės plotas prie Užpelkių miško;
Pridotkėlis – apie 0,5 ha žemės kaimo vakaruose, prie Purvių miško;
Prūdas – Avižlio upės dalis apie 1 km nuo jos žiočių;
Vaikaso kapeliai – apie 1 ha kalnelis kairiajame Avižlio krante;
Vegerė – apie 5 km ilgio ir 2 m platumo upelis, pratekantis kaimo pietuose;
Velniaduobė – gili vieta Avižlio vagoje netoli Miklinio žiočių;
Zapasna – pieva abipus Avižlio, atsiremianti galu į Pasodą.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentaiAvižlių gyventojai baudžiavą ėję į Purvių I dvarą. Bajoriškiai – šios vietovės gyventojai buvę labai neturtingi, be to, gavę prastą žemę, juos pašiepdami praminė bajorais, o kaimo dalį – Bajoriškiais. Gedutynė vardą gavo nuo ten gyvenančio Gedučio. Lapkasys – ten miške buvę daug lapių olų. Pridotkas – žemės plotas, gautas iš likusios nuo dalijimo žemės. Pasodas – rėžiai, galais atsiremiantys į sodžių. Pastauninkas – pieva, į kurią suvarydavo gyvulius prieš gindami į mišką. Prūdas – seniau buvęs Purvių I dvaro malūnas, matyt, su tvenkiniu. (LŽV, LAV)

Duomenis užrašė Avižlių pradinės mokyklos mokytoja Eufrozina Gauronskienė.

Akmenės  (Dabikinės) geležinkelio stotis – kaimu traktuota gyvenvietė aplink buvusią Dabikinės  geležinkelio stotį ir vadinamąsias geležinkelio būdeles, taip vadinta ir mokykla. Išnyko formuojantis Purvių I kaimui bei Ventos gyvenvietei. (LŽV, LAV)

Duomenis užrašė Dabikinės pradinės mokyklos mokytojas Liudas Vasiliauskas.

Bauska – buvęs kaimas dabartinio Ventos miesto teritorijoje, prie kelio Papilė – Mažeikiai, kertamas Eglesio upės ir Šiaulių – Mažeikių geležinkelio.
Bauskos kaimo smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Bauska – kaimas, buvę tik 7 ūkiai;
Cigelnė – apie 2 ha plotas prie Viekšnių – Papilės vieškelio;
Cigelnė – vietovė 8-ame kilometre nuo Papilės;
Cigelnė – apie 0,5 ha plotas į šiaurę nuo Papilės – Viekšnių vieškelio;
Eglesys – upė, vagos plotis vietomis 2 – 3 m, teka per kaimo vidurį;
Ganyklikė – apie 1,5 ha plotas kaimo vidury, palei vieškelį;
Gojus – apie 0,1 ha plotas prie vieškelio Papilė – Viekšniai;
Janelio kalnas – apie 3 ha Ventos upės krantas;
Paeglesys – vietovė Bauskos kaimo teritorijoje;
Pašulinis – apie 0,5 ha vietovė prie Viekšnių – Papilės vieškelio;
Rupkiškė – apie 1 ha vietovė dešiniajame Ventos krante, prie Pašilės dvaro laukų;
Salelė – apie 3 kvadratinių metrų sala Ventos upėje;
Sietuva – gili vieta Ventos upėje netoli Salelės, 8-ame kilometre nuo Papilės;
Slabiškė – apie 5 ha plotas prie dešiniojo Ventos kranto;
Takešys – vietovė, sutampanti su Bauskos ir Žerkščių kaimų riba;
Telegrafai – takas iš vandentraukio prie Ventos upės į Akmenės geležinkelio stotį;
Vaidlaukė –  Ventos upės atkarpa.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai. Bauska – prie vieškelio kadaise smuklę įkūręs  žydas nuo Latvijos Bauskos, tad vyrai sakydavę: „Einam į Bauską“. Dar sakoma, jog čia kadaise rinkdavęsi į darbą baudžiauninkai, pavėlavusius čia neva ir plakdavę. Cigelnė – kadaise buvusi plytinė, iš joje išdegtų plytų neva sumūryta Akmenės bažnyčia. Kita sakmė – kartą beganydamas arklius žmogus išvydęs aukštą baltai apsirengusią moterį, norėjęs prieiti arčiau, bet ji krūmuose pradingusi. Neva dar randama plytų nuolaužų su užrašu „Borus“. Janelio kalnas – toje vietoje neva miręs latvis kalvis Janelis. Rupkiškė – toje vietoje gyvenęs Rupkus. Slabiškė – ten neva buvęs Slabio ūkis. Telegrafai – palei telegrafo stulpus ėjęs vamzdis vandeniui iš Ventos upės į geležinkelio stotį. Vaidlaukė – toje vietoje esą daug nuskendusių ir vaidendavęsi. Kartą du piemenys ganę arklius – vienas viename krante, kitas – kitame. Ventos atskardyje pasirodęs baltas arklys. Vyresnysis siūlęs eiti iš arčiau pažiūrėti, bet jaunesnis pabūgęs. Netrukus ir arklys dingęs. (LŽV, LAV)

Duomenis pateikė Jonas Jurašius. Užrašė Lietuvos žemės vardyno tarnautojas Aleksandras Ronkus.

Paeglesių dvaras – ūkis apie 2 km nuo dabartinio Ventos miesto.
Paeglesių dvaro smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Eglesys – upelis, tekantis beveik dvaro viduriu į Ventos upę;
Paeglesys – dvaras prie Šiaulių – Mažeikių geležinkelio;
Varlynė – apie 75 arų pelkė dvaro lauke.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentai.  Užrašyta – Paeglesys, bet vėliau ir dvaras, ir po II pasaulinio karo dvaro vietoje registruotas kaimas vadinamas Paeglesiai. Buvo 1 dvaras, savininkas mirdamas jį testamentu padalijo vaikams – Stanislavai Slonskaitei ir Konstantui Slonskiui. Jų giminė buvo sulenkėjusi, tarp savęs kalbėdavęsi lenkiškai. (LŽV, LAV)

Duomenis užrašė Dabikinės pradinės mokyklos mokytojas Liudas Vasiliauskas.

Pašilės dvaras – po II pasaulinio karo laikytas kaimu, dabartinėje Ventos seniūnijoje, dešiniajame Ventos upės krante.
Pašilės dvaro smulkūs objektai (mikrotoponimai):
Kumelskindė – sietuva Ventos upėje, ties dvaru;
Lėko skardis – apie 0,5 ha ploto skardis dešiniajame Ventos krante;
Malūno kalnas – apie 4 ha kalva netoli malūno;
Malūno takas – apie 600 m takas nuo Viekšnių – Papilės vieškelio į Pašilės malūną;
Malūno takas – takelis palei Ventą į Pašilės malūną;
Pašilė – dvaras, jame 6 ūkiai;
Pašilės malūnas – malūnas dešiniajame Ventos krante;
Perkasas – kanalas Ventos upės vingiui išlyginti, kad patogiau būtų plukdyti rąstus;
Rupkiškė – apie 30 ha dirbamos žemės ir durpyno 6-ame kilometre nuo Papilės;
Zonkai –  apie 6 ha pieva Ventos vingyje;
Žvyrynas – Ventos skardis tarp vieškelio ir malūno.
Vietovardžių paaiškinimai. Istorijos ir tautosakos fragmentaiKumelskindė – toje vietoje neva nuskendusi kumelė. Leko skardis – kad yra Leko žemėje. Malūno takas – kasmet užariamas, juo neleidžiama vaikščioti, bet Avižlių gyventojai kaskart vėl pramina. Perkasas – dabar užžėlęs. Rupkiškė – seniau čia gyvenę trys broliai Rupkai.  Žvyrynas – per skardžio vidurį eina griovys, žemei griūvant  iškyla žmonų kaulų. Pašilė – dvaro savininkas Gaselkis rusas (kituose šaltiniuose teigiama, jog suomis Haselkas) prieš Didįjį karą nusišovė ir palaidotas savo žemėje, papušynyje.  Duktė Gaselkaitė  kasant kanalą Ventos kilpai tiesinti, įsimylėjo inžinierių ir iš meilės brauningu nusišovė, esąs pastatytas kryžius. (LŽV, LAV)

Užrašė Lietuvos žemės vardyno tarnautojas Aleksandras Ronkus.

KAMANŲ VALSTYBINIS GAMTOS REZERVATAS

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vietovardžiai

Kamanos – aukštapelkė. Pavadinimas nuo kamanai – šlapia, sunkiai pereinama vietovė.

Kamanų ežeras – pavadinimas nuo jį supančios Kamanų aukštapelkės.

Ežerėliai:

Berželių – pavadinimas nuo aplinkui augančių beržų;
Nimfėjų – du ežerėliai, 1937 mokslininkų pavadinti pagal vešinčias vandens lelijas (nymphaea lotyniškai vandens lelija);
Salų – pavadinimas nuo ežerėlyje esančių salų;
Skendenio – pavadinimas nuo augalo skendenis.

Klampynės:

Pietinė – pavadinimas pagal geografinę vietovę;
Šiaurinė – pavadinimas pagal geografinę vietovę;
Rytinė – pagal geografinę vietovę;
Vidurio – pagal geografinę vietovę;
Nimfėjų – pavadinimas nuo vandens lelijų gausumo gretimuose ežerėliuose;
Skendenio – pavadinimas nuo augalo skendenis;
Berželių – nuo aplinkui augančių beržų;
Bugių – pavadinimas nuo netoliese buvusios Bugių sodybos;
Adomavos – pavadinimas nuo kaimynystėje buvusio dvaro;
Mažoji Opulskio pelkė – kitas Adomavos klampynės pavadinimas;
Didžioji – pavadinimas nuo klampynės dydžio;
Pailgoji – pavadinimas nuo klampynės formos;
Paežerio – pavadinimas nuo ežero kaimynystės.

Salos:

Avino – pavadinimas kildinamas iš kadaise čia buvusios pievos, kurioje ganyti gyvuliai;
Liepų – dabartinis pavadinimas, spėjama nuo pakraščiais augančių liepų;
Sadalų – anksčiau vartotas dabartinės Liepų salos pavadinimas, kurio kilmė lietuvių kalba nepaaiškinama;
Treinauskinė – spėjama, jog pavadinimas nuo kaimynystėje gyvenusių žmonių;
Treinauskienės – kitas Treinauskinės salos pavadinimas.

Įlankos, pusiasaliai, plynės ir kiti objektai:

Adomiškių pelkė – dviejų buvusios Mažųjų Kamanėlių pelkės plotų dabartinis pavadinimas;
Akmenynė – nendrynas netoli Degimų ir Bugių plynės;
Bartkaus pieva ir pelkė – teritorija vakarinėje pelkę supančių miškų teritorijoje, vietinių gyventojų taip vadinta pagal čia gyvenusios šeimos pavardę;
Bišmanio kampas – trikampio formos miško ir dirbamų laukų sandūra  rezervato pietuose, pavadinimas kildinamas nuo latvio ūkininko pavardės;
Bugių plynė – teritorija vadinama pagal kaimynystėje buvusį profesorės  V. Sruogienės tėvo K. Daugirdo sodybą Bugiuose;
Čepo pusiasalis – sausumos plotas, įsiterpiantis į šiaurinę aukštapelkės dalį, spėjama, jog pavadinimas nuo dažnos Akmenės krašte Čepo pavardės, nors Kamanų kaimynystėje tokios šeimos nežinoma;
Degimai – nedidelės tarpinio tipo pelkės Kamanų aukštapelkės kaimynystėje;
Jomantiškis – teritorija aukštapelkės šiaurės vakaruose, vietinių gyventojų vadinta pagal čia gyvenusios šeimos pavardę;
Mažųjų Kamanėlių pelkė – senasis dabartinės Adomiškių pelkės pavadinimas, matyt, kilęs nuo kaimynystėje buvusio Adomiškių dvaro;
Pakamanių pelkė – pelkės įlanka šiaurinėje aukštapelkės dalyje, pavadinimas, spėtina, parėjęs nuo kaimynystėje buvusio kaimo;
Peiliškiai – buvęs dvaras, įsiterpęs į Kamanų aukštapelkę, pavadinimo kilmė vargu ar susijusi su peiliu;
Rapalio keliukas – miško keliukas pietine rezervato riba kadaise jungęs Peiliškių dvarą su Rapalio sodyba;
Salininkai – spėjama, jog toks kaimas buvęs aukštapelkės teritorijoje;
Sališkės – kitas, vietinių gyventojų vartotas Salininkų pavadinimas.

Informaciją pateikė Sigita Sprainaitytė.

Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejus
 
Įmonės kodas 300629754
K. Kasakausko g. 17, LT-85367 Akmenė
Tel. (8 425) 55 075
El. paštas akmenesmuziejus@gmail.com
Banko sąskaita paramai: LT30 4010 0433 0020 7271​​​​​​​
www.akmenesmuziejus.lt
X