Projektai

Akmenės krašto kaimų biografijos

Leopoldas Rozga. „Akmenės krašto kaimų biografijos“

Gerb. Leopoldo Rozgos surinkta kraštotyrinė medžiaga apie Akmenės rajono kaimus pagaliau išleista. Akmenės krašto Simono Daukanto žemaičių draugijos ir Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus pastangų dėka, buvo pateikta paraiška leidybos projektui Akmenės rajono savivaldybei ir gautas dalinis finansavimas knygos leidybai. Išleista 100 vnt. knygų. Leidinys pasieks Akmenės rajono savivaldybės viešąją biblioteką ir visus rajono bibliotekos filialus, taip pat ir mokyklų bibliotekas. Leidinį bus galima įsigyti Akmenės krašto muziejuje, adresu K. Kasakausko g. 17, Akmenėje. Knygos kaina 13 eurų.

Sugrįžimai į Paragius 2022 m.

Spalvinga ir turininga tradicinė

Mėgėjų teatrų krivūlė „Sugrįžimai į Paragius“
 

            Dvi dienas trukęs renginys sukvietė gausų būrį teatro mylėtojų. Paragių klojimo teatre parodyti devyni spektakliai, o dar vienas - prie klėtelės dvarelio kieme. Šventė prasidėjo Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovės Sandros Sakalauskienės sveikinimo žodžiu ir projekto „Sugrįžimai į Paragius“ pristatymu. Po to sekė Mėgėjų teatrų „tėvo“ profesoriaus Petro Bielskio gauto laiško skaitymas  žiūrovams. Ypatingai šiltas laiškas sujaudino visus: ir kolektyvų režisierius, ir krivūlės organizatorius,  ir susirinkusius žiūrovus. Norime juo pasidalinti:

            „Laiškas Paragiams. Klaipėda,2022 rugpjūčio 16d.

Atlaidų metas -  šventas Jurgis, šventas Baltramiejus, šventas Rokas, Žolinė. Mes turim ir kultūros atlaidus. Mums šventa yra Vinco Kudirkos klėtelė, Basanavičiaus namai Ožkabalyje, Jono Biliūno – Niūronyse. Mums žemaičiams šventa vieta yra Paragiai. Čia mūsų visų namai, tėvų, senelių, prosenelių namai. Koks džiaugsmas matyti po Šiaudinės šv. Roko atlaidų būriais einančius, važiuojančius į Paragių dvarelį. Susėdam po šimtametėmis liepomis ant vejos šeimomis, giminėmis, pasivaišinam ir į klojimo teatrą. Vaidinimas mums yra nelygu mišios: permąstome savo vaikų, savo tėvų gyvenimus, širdyje pasižadam gyventi šviesiau, daugiau mylėti negu nekęsti. Atlaidai tam ir yra, kad mūsų širdys sušiltų.
Besidžiaugdami nepamirškime šių mūsų atlaidų Paragiuose dvasios vedlių, vos nepasakiau tų Paragiuosna sugužėjusių teatrų klebonų. Šitiek metų jie dirba šventą darbą, keldami mūsų dvasią, vadindami mus ligi „didžiųjų aukštumų“. Man atrodo, kad jie jau seniai užsitarnavo jaukią vietą šalia švento Petro. Aš nuobažnai išpažįstu Martyno Januškos Mažeikiuose, Edmundo Untulio Skuode, Vilės Mičiulienės (Violetos Mičiulienės) Subačiuje, Nijolės Čirūnienės Bajoruose teatrus kaip paženklintus Dievo piršto, gabius ir mirtinai būtinus mūsų žmoniškumui išsaugoti. O pati gražiausia esybė, kad visų vedlių niekaip negaliu išvardyti. Tai ir yra pats šviesiausias stebuklas, kad mūsų Lietuvėlei negali prilygti jokia kita šalis. Lietuvoje kiekvienas save gerbiantis kaimas turi teatrą, arba privalo turėti. Net savo valstybingumo savastį mūsų bočiai gynė ne ginklu, o vaidinimu 1899 metais Palangoje. Argi tai ne stebuklas? Ir žmonės, atėję ir suvažiavę į Paragių atlaidus, šviečia savo dvasiniu grožiu kaip liktarnos. Pasižiūrėkit vienas į kitą.
Vos nepamiršau nusilenkti Paragių Motinėlei SANDRAI ( Sandra mandražinasi ir sako:“Tai aš“) ir poniai Janinai, Akmenės kultūros globėjai.
Gražios šventės , nušvitimo dvasioje. Ir nepamirškite, kad Jūs visi ir kiekvienas atskirai esate mūsų teatras.
Su meile ir pagarba prof. Petras Bielskis“

            Šventę pradėjo Rokiškio kultūros centro Liaudies teatro spektaklis „Kur dingo Elizabet?“, kurio režisierė žymioji Violeta Mičiulienė. Intriguojančiai papasakota detektyvinė komedija labai patiko žiūrovams. Iki pat galo išlaikyta įtampa ir paslapties išaiškinimo metodas kėlė klausimus ir žiūrovus žavėjo įtikinanti aktorių vaidyba. Po spektaklio žiūrovai ketino susitikti žymiąją Violetą Mičiulienę, tačiau dėl begalės darbų režisierė į Paragius atvykti negalėjo. 
           Antrasis Telšių Žemaitės dramos teatro muzikinis spektaklis „Voro galybė“,  režisierius Donatas Žilinskas,  buvo skirtas vaikams, tėveliams, seneliams ir visiems. Artistų kostiumai, papasakota istorija apie draugystę sužavėjo visus žiūrovus. Salė alsavo spektaklio ritmu: ir džiaugėsi, ir būkštavo kartu su spektaklio herojais. Pasibaigus spektakliui fotografavomės kieme kartu su artistais prie gražuolio uosio.
               Po pertraukėlės programą tęsė Skuodo kultūros centro Žemaičių teatro spektaklis „Smūgis į paširdius“, kurį režisavo tikras žemaitis Edmundas Untulis. Šmaikšti filosofinė komedija suvaidinta žemaitiškai lyg pipirai pagardino šventės meniu, ypatingai svečiams iš Aukštaitijos. Papasakota istorija aktualizavo mamos ir dukterų ryšio trapumą ir išryškino egzistencinius klausimus, kurie mus neišvengiamai ištinka tam tikrais amžiaus tarpsniais.
           Akmenės kultūros namų mėgėjų teatro spektaklis „Meška“ pagal A. Čechovą, kurio režisierė Reda Butnorienė, sužavėjo Mėgėjų teatrų krivūlės „Sugrįžimai į Paragius“ žiūrovus ir jie kolektyvą po spektaklio pasveikino atsistoję ovacijomis bei plojimais. Meistriškai ir įtikinančiai papasakota netikėtai įsižiebusios meilės istorija lyg veidrodyje atspindėjo moterų prigimties labirintus, kuriems pereiti reikalingas vyriškas užsispyrimas.
             
Šeštadienio programą užbaigė premjera - Paragių žiūrovams Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamojo teatro kolektyvas suvaidino spektaklį „Ivinskio obelys“ pagal Jono Kiriliausko dramą - komediją, režisierius Martynas Januška. Spektaklyje atsiskleidė Lauryno Ivinskio asmenybė ir talentai, jo santykiai su savo aplinkos žmonėmis bei neišsipildžiusios meilės drama.
        
Sekmadienio programa prasidėjo Švento Roko atlaidais Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Gausus būrys parapijiečių bei svečių sugužėjo į Šiaudinę. Taip pat ir teatrų kolektyvai stabtelėjo pasigrožėti atlaidų iškilmingu didingumu.
         Pirmasis sekmadienio spektaklis - Utenos kamerinio teatro pastatymas „Amerika pirtyje“, Juozo Vilkutaičio-Keturakio komedija. Spektaklyje pagrindinį Vincuko vaidmenį vaidino pats režisierius Šarūnas Kunickas. Klojimo teatro klasika tapęs spektaklis susirinkusiems paliko didžiulį įspūdį. Žiūrovai sveikino kolektyvą audringais plojimais. Šis profesionalų lygio spektaklis rodytas ir rodomas daugelyje Lietuvos vietų sužavi įspūdingais kostiumais ir aktorių vaidyba. Utenos kamerinio teatro kolektyvas Kurtuvėnų Mėgėjų teatrų festivalyje – konkurse „Kartu“  2019 metais su spektakliu „Už tave to padaryti negaliu“ tapo laureatais.  
             Jautrus Rokiškio kultūros centro Bajorų padalinio suaugusių mėgėjų teatro „Šnekutis“ spektaklis „Senaties terminas“ pagal Juozo Marcinkevičiaus pjesę, kurį režisavo Nijolė Knečiūnaitė-Čirūnienė, pažadino žiūrovų prisiminimus apie sudėtingą pokario Lietuvos žmonių gyvenimą bei likimus. Ar mūsų tautos išgyventa pokario tragedija ir individuali to meto žmogaus tragedija turi senaties terminą, kiekvienas žiūrėjęs spektaklį galėjo atsakyti pats.  
         Šmaikštus Židikų kultūros centro suaugusių mėgėjų teatro „Kaimo išmislai“ spektaklis pagal A. Kazragio komediją „Tuščia kertelė širdyje“, režisuotas Ilonos Michalenkovienės, su autentiškais scenografiniais sprendimais, kostiumais ir nuoširdžia vaidyba pralinksmino žiūrovus ir padovanojo receptų, kaip tvarkyti savo širdies reikalus.
           Trakų rajono Rūdiškių kultūros centro „Bajorų teatro“ kolektyvas spektakliu „Trijų velnių valsas“ (scenarijaus autoriai ir režisieriai Vytautas Mikalauskas ir Justina Bendinskytė) pastatytu remiantis Žemaitės pjese „Trys mylimos“ savo sceninėmis šėlionėmis ir tobula artistų vaidyba patvirtino savo meistriškumą ir Paragių scenoje. Šis kolektyvas iš Italijoje vykusio teatrų festivalio šių metų liepos mėnesį parsivežė pirmo laipsnio diplomą. Režisierius Vytautas Mikalauskas dėkojo už pakvietimą ir už galimybę sugrįžti į savo gimtąją Žemaitiją, mat yra kilęs iš Mažeikių. 
          Paskutinis Židikų kultūros centro lėlių teatro „Bebenčiukas“ spektaklis „Į šviesą“ pagal Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kūrinį, kurį režisavo Ilona Michalenkovienė, pasakojo istoriją apie svajonę, siekį mokytis ir šių svajonių trapumą. Vaikams buvo įdomu matyti lėles, girdėti pasakojamą istoriją,  o suaugusiems žiūrovams priminė, koks sunkus buvo mūsų tautos ėjimas į išsilavinimą ir į šviesą.
            Tradiciškai krivūlę užbaigė nuotaikinga muzikinė programa, kurią žiūrovams dovanojo Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblio „Salduvė“ kolektyvas ir vadovas Darius Daknys. Skambėję romansai, polkos ir kiti kūriniai sušildė ištvermingiausių žiūrovų širdis. Išlydėjusi Paragių šventės žiūrovus, „Salduvės“ ansambliečiams muziejaus vadovė aprodė Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus erdves, parką, Nikodemo Ivanausko sodintą liepų alėją ir papasakojo čia gyvenusių asmenybių istoriją. 
             
Dėkingi esame moterų klubui „Akmenietė“, kurios įgyvendindamos projektą   savo dainomis, spalvingais vainikais bei nuostabiomis puokštėmis papuošė šventę ir apdovanojo kolektyvų vadovus.
                 Projekto „Sugrįžimai į Paragius“ metu sukurtos ąžuolinės skulptūros, kurias išdrožė drožėjai: Kęstutis Butnoris iš Alkiškių – „Nikodemo svajonės“, Saulius Statkus iš Tryškių – „Seserų bendrystė“, Vaidas Šiurkus iš Šiaudinės – „Knygnešys“ ir „Apuokas“. Skulptūros papuošė Paragių dvarelio parką ir suteikė jam naujos gyvasties.
              Ketvirtus metus iš eilės savo apsilankymu mus pagerbia Marijos Lastauskienės-Lazdynų Pelėdos anūkas Rimantas Matulis. Šiemet į šventę atvyko ir visi jo vaikai: Daumantas su šeima, Visvydas bei dukra Raminta su savo vaikais. Džiugu paminėti, kad Visvydas su Raminta protėvių sodyboje lankėsi pirmą kartą ir labai džiaugėsi puikiais spektakliais, priėmimu bei ypatinga Paragių aura.
             Dėkojame Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus kolektyvui: direktorei Lionei Stupurienei, muziejininkei Raimondai Gaubytei-Kiminei ir Simono Daukanto memorialinio muziejaus padalinio vadovei Elenai Sakalei už visapusišką pagalbą ruošiantis šventei ir šventės metu. Nuoširdžiai dėkingi esame Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotojai Sandrai Saliamanienei už profesionalias konsultacijas rengiant projektus Lietuvos kultūros tarybos konkursams.
Projektą „Sugrįžimai į Paragius“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė.
Projekto informaciniai rėmėjai: Šiaulių televizija ir Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
Projekto partneriai: Papilės seniūnija, Tryškių miestelio bendruomenė ir Kairiškių daugiafunkcio centro klubas „Margažiedis“.
Projekto organizatoriai: Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejus ir jo padalinys Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus.
Renginio nuotraukos Lionės Stupurienės, Jono Vapsvos, Sandros Sakalauskienės.
           Nuoširdžiausia padėka Paragių žiūrovams, kurie atvyksta į mūsų renginį, kurie dėkoja už puikius spektaklius ir nuostabiai praleistą laiką Paragių dvarelyje.

 

Informaciją parengė Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinio
Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus ir projekto „Sugrįžimai į Paragius“
vadovė Sandra Sakalauskienė

 

Projekto "Sugrįžimai į Paragius" stovykla

„Širdys pilnos etnokultūros“

 

            Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje Paragiuose 2022 m. liepos 12 – 15 dienomis vyko etnokultūros išsaugojimui ir puoselėjimui skirta stovykla „Pažink savo kraštą pagal Lazdynų Pelėdos raštą“. Stovykloje dalyvavo Tryškių miestelio bendruomenės Vaikų dienos centro lankytojai ir Akmenės meno mokyklos folkloro ansamblio „Austėja“ narės.
       Pirmoji stovyklos diena buvo skirta įvairioms juostų pynimo, vijimo, rišimo technikoms įsisavinti, žaidimams ir pirties paslaptims. Išgirdę iš muziejininkės Sandros Sakalauskienės istoriją apie Sofijos Pšibiliauskienės gebėjimą austi, susipažinę su jos austų juostų pavyzdžiais ir išklausę edukacinio užsiėmimo vadovės Augustės Gaidytės – Palaitienės įvadinės dalies apie juostų rišimo ir vijimo subtilybes, susirinkusieji kibo į darbą.  Mažieji stovyklos dalyviai juostutes pynė skritulio pagalba. Dauguma stovyklos dalyvių pasirinko sau juostą nusivyti kaladėlėmis. Ištvermingiausieji savo kantrybę išbandė pindami juostą egliniu aukštaitišku būdu. Po pietų pertraukos sekė kitos edukacinės veiklos. Pirmiausia judrių žaidimų metu sušilome ir išsijudinome žaisdami kartu Margaritos Bladženauskaitės parengtus teatralizuotus žaidimus. Po jų sekė neišdildomą įspūdį palikęs teatralizuotas pirties ritualas su Pirčiuko paslaptimis, mįslėmis ir pašmaikštavimais, apipintas kanklių skambėjimo, būgno garsų bei istorijų apie Lazdynų Pelėdą. Pirtininkė Margarita paskleidė žolelių magijos, kvapniųjų vantų kvapą ir supažindino vaikus su kitomis pirties paslaptimis.
         Antroji stovyklos diena buvo skirta liaudies instrumentams ir dainoms. Folkloro ansamblio „Austėja“ vadovė Auksė Nainytė su ansamblio narėmis panardino stovyklos dalyvius į žemaitiškų dainų ir kanklių garsų skambesį. Svarbiausia, kad atsirado gausus būrys norinčiųjų muzikuoti kartu. Dienos pabaigoje ansambliečių surengto koncerto metu stovyklautojai jau dainavo kartu. Tapo akivaizdu, kad muzika sujungia širdis. Pasitelkę Lazdynų Pelėdos receptų knygos receptus ir ten rastus sriubų virimo patarimus išsivirėme puikius pietus.
         Trečiąją stovyklos dieną išsiruošėme aplankyti Kuršėnų dvaro ir susipažinti su jo istorija. Juolab, kad Kuršėnuose palaidotas švietėjas, poetas, visuomenės veikėjas Laurynas Ivinskis paskatinęs seseris Sofiją ir Mariją Ivanauskaites rašyti.  Seserys tapo rašytojomis, pasirašinėjusios tuo pačiu Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, savo jėgas sujungę Lietuvybės ir tautinio atgimimo stiprinimui.  Apsilankėme ir Šiauliuose, kur Lazdynų Pelėdos brolis Gustavas Ivanauskas turėjo laimės mokytis tuometinėje gimnazijoje. Frenkelio vilos kieme grožėjomės rūmais ir nuostabiais rožynais. Aplankėme žymųjį auksu žibantį „Šaulį“, skirtą Saulės mūšio paminėjimui. Pasivaikščiojome prie Talšos ežero ir smagiai leidome laiką žaidimų aikštelėse. Dieną vainikavo apsilankymas kino teatre.
         Ketvirtąją dieną skyrėme knygnešių tematikai. Skaitėme ištraukas iš Lazdynų Pelėdos romano „Iki mirties“, kuriame puikiai aprašyta pasirinkimo dirbti tautos labui dilema, šį darbą lydėjusi katorgos ir caro pareigūnų žiaurių susidorojimų grėsmė. Džiaugėmės, kad lietus nesutrukdė žaisti senųjų folklorinių žaidimų. Žaidimo „Geny, geny lėk“ trys nugalėtojos buvo apdovanotos rašytojos Nijolės Kliukaitės-Kepenienės knyga „Verpėjėlė“.  Šią liepos savaitę gyvybe alsavo Paragių sodyba kaip ir prieš daugybę metų, kai vasaromis su savo vaikais į Paragius sugrįždavo rašytojos seserys ir skambėdavo juokas, dainos, gyvastimi prisipildydavo visi vienkiemio kampeliai bei namų kertės.
          Nuoširdžiai dėkojame projekto partneriams: Tryškių miestelio bendruomenės Dienos centro lankytojams ir darbuotojoms, kurių dėka stovyklautojai linksmai pramogavo, įdomiai mokėsi juostų pynimo, skaniai pietavo ir turiningai keliavo. Esame dėkingi Akmenės rajono meno mokyklos folkloro ansamblio „Austėja“ narėms ir vadovei Auksei Nainytei už kanklių muziką ir žemaitiškas dainas.
          Projektą „Sugrįžimai į Paragius“, kurio dalis buvo etnokultūros stovykla „Pažink savo kraštą pagal Lazdynų Pelėdos raštą“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė.
          Informaciją parengė projekto ir stovyklos sumanytoja Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinio Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovė Sandra Sakalauskienė.

              Fotografijos Ritos Balsienės

 

Liudvikas Jakavičius

Prie Išminčių stalo jau dviese

           Sandra Saliamanienė, Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja, parengė projektą „Liudviko Jakavičiaus 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas ir įamžinimas skulptūrinėje kompozicijoje“. Projektas numatytas įamžinti ir paminėti Akmenėje gimusį Liudviką Jakavičių - knygnešį, knygų leidėją, teatro aktorių ir režisierių, minint jo 150 -ąsias gimimo metines. Buvo surengtas koncertas L. Jakavičiaus garbei, išleisti lankstinukai, nušviesti gyvenimo fragmentai, žaismingai pristatyta kūryba.  Pagrindinė  ir esminė projekto mintis – sukurti skulptūrą, kuri turėtų būti antroji „Išminčių stalo“ skulptūrinės kompozicijos dalis. Pirmoji skulptūra,  sukurta 2020 metais, skirta Kalikstui Kasakauskui – teologijos mokslų daktarui, kunigui, tarnavusiam Akmenėje,  kalbininkui, parengusiam pirmąją žemaičių gramatiką. Galutiniam etape, sukūrus trečią skulptūrą Domui Šidlauskui, ši ilgam taps miesto puošmena, istorijos šaltiniu, bus įtraukta į lankytinų vietų  sąrašą. Kai bus pagamintos visos trys skulptūros, tada jie galės susėsti kartu prie vieno stalo.

 

Parengė Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Sandra Saliamanienė

Sugrįžimai į Paragius 2021 m.

Apie projektą „Sugrįžimai į Paragius“

              Džiugu, kad 2021 metų II pusmetyje laimėjus konkursą pagal Tolygios kultūrinės raidos programos Šiaulių apskrities prioritetą: etninės kultūros išsaugojimas ir puoselėjimas 2021-3 projektas „Sugrįžimai į Paragius“ gavo finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos  ir Akmenės rajono savivaldybės.
              Projekto metu surengta šiaudinių skulptūrų pynimo edukacija pagal Sofijos Pšibiliauskienės išaustų juostų  pavyzdžius. Edukacijoje dalyvavo Tryškių miestelio bendruomenės nariai, Tryškių miestelio bendruomenės Dienos centro lankytojai, Kairiškių daugiafunkcio centro klubo „Margažiedis“ nariai, Akmenės r. savivaldybės Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Sandra Saliamanienė, muziejininkė Raimonda Gaubytė-Kiminė, Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus turizmo vadybininkas Vaidotas Sakalauskas ir Sandra Sakalauskienė, Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovė. Akmenės r. savivaldybės Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Sandra Saliamanienė supažindino edukacijos dalyvius su tautodailėje randamų ženklų reikšmėmis ir dalyviai išstudijavę Sofijos Pšibiliauskienės austų juostų  pavyzdžius patys ėmėsi kūrybos. Po kelių valandų muziejaus klojimo sienas papuošė įvairiausių formų ir dydžių šiaudinės skulptūros. Edukacijos dalyviai jėgas atgavo skanaudami muziejininkės Raimondos išvirtą žirnių košę su mėsa pagal projektą „Senelių virtuvės paslaptys 2“. Visi edukacijos dalyviai buvo pakviesti į Mėgėjų teatrų krivūlę „Sugrįžimai į Paragius“.  
             Rugpjūčio 21 ir 22 dienomis suorganizuota devyniolika metų iš eilės Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje vykstanti dviejų dienų tradicinė Mėgėjų teatrų krivūlė „Sugrįžimai į Paragius“, kurios metu parodyti aštuoni spektakliai. Kolektyvai atvyko iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Pirmosios dienos programoje parodyti penki spektakliai. Renginys prasidėjo Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus  įkūrimo 55-erių metų sukakties paminėjimu ir Klaipėdos r. Vėžaičių kultūros centro kanklininkų ansamblio „Jovaras“ koncertine programa, vadovė Ramutė Pozingienė. Smagu, kad siekiant renginiu sudominti ir šeimas su vaikais parko scenoje parodytas Akmenės kultūros namų lėlių teatro „Lagaminas“ spektaklis su edukaciniais žaidimais „Kaip Maša susipyko su pagalve“, kurį parengė  režisierė Reda Butnorienė. Jautrią istoriją žiūrovams papasakojo Kelmės r. Tytuvėnų kultūros centro mėgėjų meno kolektyvas „Varnakalnis“ spektakliu „Motinos akys“, režisierė ir scenarijaus autorė Andrėja Gričiutė. Vėliau programoje sekė Biržų Boriso Dauguviečio teatro lyrinė komedija „Švelnus ilgesys“ pagal Floridą Buliakovą, režisierė Vita Vorienė. Šis spektaklis ne vienam žiūrovui išspaudė ašarą. Klojime suskambo juokas, kai Panevėžio r. Krekenavos kultūros centro mėgėjų teatro kolektyvas „Avilys“ vaidino komediją „Nei velnias, nei gegutė“ pagal Remigijų Paciukonį, režisierė Miranda Vaitkevičienė. Mažeikių Juozo Vaičkaus skrajojamojo teatro spektaklis „Medėja“ pagal Ž. Anujį ir Euripidą, režisierius Martynas Januška, žiūrovų buvo sutiktas ovacijomis stovint, nes papasakota istorija palietė giliausius žiūrovų sielos kraštelius.
            Antra diena prasidėjo Švento Roko atlaidais Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Po mišių sekė Panevėžio r. Ramygalos kultūros centro mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ spektaklis „Laiko laiškai“ pagal Pauliaus Širvio kūrybą, režisierė Audronė Palionienė. Šio poeto gyvenimo istorija ir likimas artimas kiekvieno lietuvio šeimos istorijai. Spektaklis prikaustė žiūrovų dėmesį ir sujaudino iki ašarų sielon įaugusiais poeto eilėraščių ir jau dainomis tapusiais posmais. Vienos lifte užstrigusios poros istoriją papasakojo Utenos kamerinio teatro spektaklis „Pažadėk, kad nenumirsi pirmas...“ pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“, režisierius Šarūnas Kunickas. Lyg veidrodyje regėjome savas tarpusavio santykių dramas, naujų atradimų ir įžvalgų poveikį su laiminga pabaiga. Kol klojime Kauno miesto kamerinio teatro trupė ruošėsi spektakliui „4 Mortos“, parke, apsuptame šimtamečių medžių, koncertavo folkloro ansamblis „Mėguva“. Kolektyvų vadovių Zitos Baniulaitytės ir Dianos Šeduikienės parengta koncertinė programa nepaliko abejingų. Skambančios dainos užpildė parko erdvę, suvirpino širdis, o linksmi šokiai išjudino nuo sėdėjimo sustingusius žiūrovų kaulus. Koncertinė programa apie biteles ir liepas Paragių šimtamečių medžių apsuptyje tiko kaip medus ant duonos. Laikas iki paskutinio spektaklio netruko prabėgti. Šventinę programą užbaigė Kauno kamerinio teatro spektaklis „4 Mortos“. Nepaisant vėlyvo laiko Paragių klojimas buvo pilnas žiūrovų. Režisieriaus Dariaus Rabašausko pastatymas ir talentingų aktorių vaidyba padėjo pažvelgti į siaubą keliančią mirties neišvengiamybę kaip į duotybę, padedant ją prisijaukinti ar bent susipažinti kaip su nepažįstamu žmogumi sutiktu vakarėlyje. Susipažinus įtampa dažniausiai sumažėja. Lauritos Peleniūtės atliekamos dainos įsismelkia širdin, meistriška aktorių Margaritos Bladženauskaitės, Indrės Puišytės, Jonės Dambrauskaitės žaisminga vaidyba ir siautulys scenoje padeda susitaikyti ir priimti spektaklį kaip dovaną, kaip nuostabią akistatą su neišvengiamybe.
              Šis susitikimas žavus tuo, kad kolegos teatralai susitinka kolegas be festivaliams būdingo jaudulio, be varžytuvių jausmo, giminaičiai - savo senokai matytus giminaičius, kraštiečiai - kraštiečius. Visiems atvykusiems ošia šimtametės liepos, susirinkusius apgaubia ypatinga Paragių aura, o muziejaus kolektyvas dovanoja atvykusiems šiltą, jaukią teatro šventę gimtuosius namus ir tėviškę primenančioje aplinkoje.
              Akmenės rajono gyventojams buvo suteiktas nemokamas pavežėjimas maršrutu: Naujoji Akmenė, Akmenė, Venta, Papilė, Šiaudinė, Paragiai. Pertraukų metu vyko audimo edukacija, prekyba tautodailininkų ir amatininkų sukurtais darbais, kaimišku, senolių laikus primenančiu, maistu.
                Dėkojame informaciniams rėmėjams. Renginio anonsą parengė Šiaulių televizija rubrikoje „Svečias“, renginio metu Šiaulių televizija parengė specialųjį reportažą. Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“ išspausdino skelbimus ir straipsnį apie Mėgėjų teatrų krivūlę „Sugrįžimai į Paragius“.
              Džiaugiamės, kad iš projektui skirtų lėšų pavyko pasisiūti Žemaitijos regiono moters tautinį kostiumą, kuris Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje vykstantiems renginiams, edukacinėms veikloms bei ekskursijoms suteikia iškilmingumo ir tarnauja lyg duoklė Lazdynų Pelėdos indėliui į tautiškumo išsaugojimą bei puoselėjimą.
              Projekto finalinė dalis – išleistas 2022-ųjų metų kalendorius „Sugrįžimai į Paragius“ – dovana projekte dalyvavusių bendruomenių nariams, Akmenės rajono švietimo ir kultūros įstaigoms, rėmėjams ir muziejaus bičiuliams.  

Parengė Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus
ir projekto vadovė Sandra Sakalauskienė

Projektą finansavo:

 

Projekto rėmėjai: UAB „Malorija“ direktorius Aloyzas Jarošaitis, Tryškių miestelio bendruomenė

Informaciniai rėmėjai: Šiaulių televizija, Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“

Projekto partneriai: Papilės seniūnija, Tryškių miestelio bendruomenė, Tryškių miestelio bendruomenės Dienos centras, Kairiškių daugiafunkcio centro klubas „Margažiedis“, Raudonskardžio bendruomenė,

Projekto iniciatorius: Akmenės r. savivaldybės Akmenės krašto muziejus

Projekto vykdytojas:  Akmenės r. savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinys Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus

S. Daukanto muziejaus projektas

Viešės ir išeigos pagal Simoną Daukantą

Šio projekto vykdymo metu organizuojant parodas ir edukacies veiklas siekiama atgaivinti krašto etninę kultūrą, kurią surinko ir užrašė Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Siekiama pritraukti daugiau lankytojų į muziejų vykdant edukacines veiklas, bet ir pasidžiaugti atnaujintais muziejaus ekspozicijos stendais.

Vienas iš svarbiausių uždavinių – Simono Daukanto memorialinio muziejaus ekspozicinių stendų atnaujinimas, stendai paaukštinti, nušlifuoti ir perlakuoti.

Atnaujintus stendus puošia mediniai paukšteliai, kuriuos per Vidos Čyžienės vedamą edukaciją mokėmės nudažyti akriliniais dažais – tai kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose dalyvavo tiek vaikai, tiek suaugę. Surengta Vidos Čyžienės medinių paukščių paroda muziejuje, kuri džiugino visus apsilankiusius Simono Daukanto memorialiniame muziejuje.

Kitų kūrybinių dirbtuvėlių metu buvo mokomasi karpyti popierines tradicines lietuviškas užuolaidėles, kuriomis bus puošiami muziejaus langai ne tik šio projekto metu, bet įvairių tradicinių švenčių metu, nes buvo įsigytos net keturios Odetos Bražėnienės karpinių knygos, pagal kurias bus galima toliau vesti edukacijas moksleiviams mokantis karpyti ir raižyti skalpeliais popierių.

Taip pat buvo vedamos dar dvi edukacijos ketvirtokams: iš spalvoto popieriaus vaikai kūrė paveikslus, kirpo, pjaustė ir klijavo ant juodo popieriaus, vėliau šie darbeliai įrėminti ir eksponuojami Simono Daukanto memorialiniame muziejuje.

Tikimės, kad Simono Daukanto memorialinis muziejus sulauks daug daugiau lankytojų, kurie pajaus tą lietuvišką etninę dvasią trobelėje prie Ventos upės.

Parengė Akmenės krašto muziejaus muziejininkė Raimonda Gaubytė-Kiminė

Sveikatos projektas

Akmenės krašto muziejaus projektas „Senelių virtuvės paslaptys 2“

 

     Nesveika mityba ir mažas aktyvumas tai - lėtinių ligų atsiradimas ir nutukimas. Siekiant to išvengti, šiuo projektu norime paskatinti atkreipti dėmesį į sveiką mitybą, prisiminti senolių virtuvės paslaptis, leidžiančias išlaikyti tvirtą sveikatą. Seniau žmonės maitinosi tuo, ką patys užsiaugindavo. Virtuvės patiekalų sezoniškumas – tai vienas iš svarbių elementų, į kurį verta atkreipti dėmesį.
       Geri mitybos įpročiai, produktų derinimas padeda išlaikyti normalią žmogaus sveikatos būklę, o to mums visiems ir reikia šiuo sudėtingu COVID-19 laikotarpiu.
     Organizuojamomis paskaitomis ir edukacijomis siekėme supažindinti projekto dalyvius su sveikos gyvensenos principais. Profesionalių dietologų ir trenerių paskaitos  – tai puiki galimybė projekto dalyviams pasikonsultuoti asmeniškai ir užduoti klausimus vykusioje paskaitoje, kuri vyko Akmenės krašto muziejuje.
      Projekto metu siekiama skatinti projekto dalyvius maitintis sveikiau, atsikratyti viršsvorio. Paskaitos metu buvo pristatomas maisto produktų derinimas. Projekto metu dalyviai susirado bendraminčių, pasisėmė patirties, prisilietė prie senolių patiekalų paveldo, išmoko derinti maistą ir fizinį aktyvumą.

     Įvykdytos veiklos:

  1. Paskaita “Hipertenzija ir mityba” įvyko nuotoliniu būdu per zoom platformą.  https://www.facebook.com/Akmeneskrastomuziejus/posts/339764844619108. Šios paskaitos metu buvo užduodami klausimai, į kuriuos mitybos specialistė Raminta Bogušienė plačiai atsakė.
  2. Maisto gaminimo edukacijos: Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje su šiuo projektu prisijungta prie šiaudinių skulptūrų gaminimo. Buvo virta žirnių košė su spirgais ir pavaišinti edukacijos dalyviai. Žirniai maistingi ir nuo senų laikų auginami mūsų kraštuose, dar randama informacijos baltiškuose raštuose apie žirnius ir jų patiekalus. Taip pat buvo virta perlinių kruopų košė Simono Daukanto memorialiniame muziejuje su spirgais uzbekiškame ketaus puode lauke, kuris įsigytas  iš šio projekto lėšų. Perlinės kruopos taip pat maistingos ir labai naudingos mūsų sveikatai, tik gaila, kad šiais laikais ypač jauni žmonės nebemėgsta jų. Todėl buvo sumanyta pagaminti šį patiekalą. Tikrai pavyko puiki košė ir visi valgė pasigardžiuodami.
  3. Arbatų degustavimas vyko Simono Daukanto memorialiniame muziejuje, vyko Kultūros paveldo dienos ir ta proga vyko dailyraščio rašymas su ketvirtokų dviem klasėmis. Po dailyraščio rašymo vyko arbatų degustavimas su šakočiu. Kita arbatų degustacija vyko per Simono Daukanto gimtadienį.
  4. Lengvų užkandžių ragavimas vyko taip pat S. Daukanto memorialiniame muziejuje - tai buvo sveikuoliški sumuštinukai su įvairiomis sėklomis ir riešutais: sezamo, linų sėmenimis, saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, kanapių sėklomis, migdolais ir kt. Iš pažiūros atrodo keisti sumuštiniai: duona, sviestas ir stambiai sumaltos sėklos ir riešutai, apibarstyti ant sviesto, bet labai skanūs ir sveiki. Tikrai ne kasdien valgome tokius sumuštinius, tad nors šio projekto deka galėjome pasmaguriauti kitokių sumuštinių.

     Apibendrinant galima teigti, kad maisto ir arbatų degustacijų dalyviai susipažino su senelių valgiais, juos ragavo. Puiki edukacija vyko verdant košę lauke ant laužo, buvo įdomu ne tik patiems organizatoriams, bet ir proceso stebėtojams, S. Daukanto gimtadienio svečiams ir protmūšio dalyviams.

 

Parengė Akmenės krašto muziejaus muziejininkė Raimonda Gaubytė-Kiminė

 

Išminčių stalas

Išminčių stalas 

Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja, Sandra Saliamanienė, parengė projektą „Išminčių stalas“.

Projektas numatytas įamžinti Akmenėje kūrusias ir gyvenusias iškilias asmenybes, kurios savo gyvenimo realiu laiku, veikla ir požiūriu vargiai būtų susėdusios prie bendro stalo. Pagrindinė  ir esminė projekto mintis – pavaizduoti skulptūrinėje kompozicijoje, kokios skirtingos asmenybės kūrė Lietuvos istoriją. Pirmoji skulptūra, sukurta 2020 metais menininko Antano Adomaičio, skirta Kalikstui Kasakauskui – teologijos mokslų daktarui, kunigui, tarnavusiam Akmenėje,  kalbininkui, parengusiam pirmąją žemaičių gramatiką, skulptūrinėje kompozicijoje „Išminčių stalas“. Nežiūrint, kad lėšos buvo paskirtos tik paminklo K. Kasakauskui kūrimui, pavyko ir savo jėgomis surengti susitikimą su kalbininke Lina Mūriniene prisimenant K. Kasakauską tema „Žemaičių kalba dabar ir anuomet.“

Projektas finansuojamas kultūros tarybos 3500 eurų, taip pat prisidėjo visuomeninė organizacija Akmenės bendruomenė“, skirdama 1600 eurų ir Kraujučio įmonė „Aras“ skyrė 300 eurų akmens parvežimui.

Sveikatos projektas

SENELIŲ VIRTUVĖS PASLAPTYS

Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Sandra Saliamanienė parengė projektą „Senelių virtuvės paslaptys“, kuris finansuojamas Akmenės rajono savivaldybės. Projekto svarbiausias prioritetas – sveikos mitybos skatinimas ir nutukimo prevencija.
Projekte buvo numatytos dvi paskaitos sveikos gyvensenos klausimais, kurias skaitė:

  1. Rūta Beišytė, kuri turi aerobikos ir fitneso trenerės aukštąjį išsilavinimą. Ši profesija jai ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Paskaitos metu buvo pristatyta jos parašyta knyga Ideali figūra”.
  2.  Edvardas Bliumas, kuris yra Šiaulių sporto klubo “Eurogym” treneris ir mitybos specialistas. Prieš pat paskelbiant visuotinį karantiną (2020-11-06) vyko paskutinis viešas renginys, laikantis saugaus atstumo. Edvardas Bliumas vedė aktyvią diskusiją sporto ir mitybos klausimais lauke, prie Akmenės kultūros namų, ant kalniuko.

Obuoliadienio šventėje šurmuliavo mugė, vyko koncertas, o Akmenės krašto muziejus prisidėjo su projektu „Senelių virtuvės paslaptys“ – buvo verdama gardi košė ir vaišinama tradiciniais senoviniais sumuštinukais.
Tautodailininkų – meno kūrėjų plenero uždarymo šventėje Paragiuose, Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje Sandra Saliamanienė vaišino visus grybų pyragu ir nepamirštamo skonio sėklų sumuštinukais, kurie buvo labai greitai suvalgyti.
Tradiciškai Akmenės krašto muziejuje švenčiamą Latvijos nepriklausomybės dieną buvo prikepta pyragų, kuriais buvo pavaišinti Akmenės rajone gyvenantys Latvių draugijos nariai ir kultūros įstaigų darbuotojai. Projekto vadovė Sandra Saliamanienė yra Akmenės rajono Latvių draugijos SAKTA pirmininkė, todėl šis projektas buvo puiki priemonė paminėti Latvijos nepriklausomybės dieną kitaip.

Siūlome Advento laikotarpiu ir Jums išbandytus Senelių virtuvės receptus.

Sumuštinukų receptas: juoda duona, lydytas sviestas, kanapių sėklos, sėmėnys, įvairūs riešutai, sezamas, moliūgų sėklos. Visi riešutai ir sėklos sumalami kavamale, pagardimama druska. Ant duonos užtepti sviesto ir pabarstyti sėklų mišiniu. Puikus atventinis patiekalas.

Grybų pyragas: įdarui reikia pakepintų svogūnų su grybais, taip pat dedamos nuplikytos spanguolės. Tešlą gaminame šitaip: Miltus sumaišome su sausomis mielėmis. Pašildome pieną, įdedame cukraus ir druskos. Viską sumaišyti, padėti, kad pakiltų. Iškočioti, kepimo indą patepti riebalais, iškloti skardą tešla, dėti įdarą ir vėl uždengti tešla. Kepti 40 min 180ºC. Skanaus.

Pabuskit staklelės, pakvieskit dvarelin 2020 m.

Apie Akmenės krašto tautodailininkų ir laisvųjų meno kūrėjų plenerą

     Džiugu prisiminti atradimų, bendrystės laiką Paragiuose, kai sukvietėme Akmenės krašto tautodailininkus bei laisvuosius meno kūrėjus į Tautodailės metams bei Akmenės rajono 70-mečiui paminėti skirtą plenerą ir pasimėgauti proga pabendrauti su kolegomis, pasidalinti patirtimi bei įžvalgomis, pamokyti ir pasimokyti naujų dalykų. Dėkojame Gintautui Neimanui, Kęstučiui Butnoriui, Onutei Deniušienei, Daliai Kundrotienei, Zitai Liaukšienei, Darijai Vaičiuvienei, Sonatai Pocienei, Antanui Adomaičiui, Vytautui Šlaustui, Vidai Čyžienei, kad 2020 m. rugsėjo 15 - 19 dienomis dalyvavo Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus projekto "Pabuskit, staklelės, pakvieskit dvarelin" kontekste tautodailininkams suorganizuotame plenere. Nuoširdžiai dėkojame Onai Deniušienei už pravestą „Juostų rišimo“ pamoką. Taip pat dėkojame kolegei Sandrai Saliamanienei už tapybos pagrindų pamoką. Smagu, kad edukacinėse veiklose dalyvavo ne tik plenero dalyviai, bet ir muziejaus svečiai: Mariukas, Vilma, Diana, Bronelė, Audrius. Už muzikinę staigmeną plenero baigiamajame renginyje dėkojame kaimynui Marijui Lopaičiui.
     Tautodailės metams ir Akmenės rajono 70-mečiui skirtą projektą „Pabuskit, staklelės, pakvieskit dvarelin“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir UAB "Akmeresta".

 

Informaciją parengė Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus

ir projekto vadovė Sandra Sakalauskienė

 

Sugrįžimai į Paragius 2020 m.

Apie Lazdynų Pelėdos muziejuje vykusį renginį „Sugrįžimai į Paragius“

                  Trisdešimtus metus rajone, o Paragiuose nuo 2002 metų rugpjūčio be pertrūkių mėgėjų teatrų krivūlė Lazdynų Pelėdos muziejun, Ivanauskų tėvonijon, sukviečia gausų būrį teatro mylėtojų. Šiemet renginio pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. Kiti svarbūs rėmėjai - Akmenės rajono savivaldybė ir Akmenės krašto muziejus. Šis renginys papildė Akmenės rajone vykusių renginių, skirtų rajono 70 – čiui, paletę. Dvi dienas trukusio renginio metu parodyti aštuoni spektakliai, vyko audimo edukacijos, prekyba tautodailininkų ir amatininkų sukurtais dirbiniais, prekiauta šviežiu ir gardžiu kaimišku maistu, veikė vaikų žaidimų kampelis. Šeštadienį, per Žolinę, programą pradėjo Mažeikių r. Pakalupio bendruomenės mėgėjų teatro spektaklis pagal K. Sajos pjesę „Palangos liūtas“, rež. S. Banienė. Jo metu salėje skambėjo ir juokas, ir atodūsiai, nes vaidintojai savo pasirodymu abejingų nepaliko. Publika keliavo kartu per spektaklio vyksmą ir peripetijas. Antrąjį spektaklį žiūrovams dovanojo Biržų kultūros centro Papilio skyriaus teatro „Vaidintojų atžalyno“ Juozo Grušo spektaklis „Tikra komedija“, rež. Vita Vorienė, kurio veiksmas ir dinamika taip pat nepaliko abejingų. Trečiasis Skapiškio mėgėjų teatro spektaklis „Lietuvybės lopšys“ pagal Joną Katelę, rež. Vita Vadoklytė, priminė skaudžius mūsų istorijos puslapius ir šviesuolius, kūrusius Lietuvą savo kantriu darbu ir atsidavimu tarnavusius laisvos tėvynės idėjai. Rodant Šiluvos mėgėjų teatro „Cinkelis“ spektaklį „Čerauninkės eksperiments“ pagal Edmundo Untulio pjesę, rež. Birutė Greicienė, nuo žiūrovų juoko kilojosi daržinės stogas. Pirmos dienos programą vainikavo įspūdingas Žemynos Trinkūnaitės ir Donato Bielkausko koncertas. Koncerto garbingi svečiai – Jo Ekscelencija Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki ir ponia Yuko Yamasaki. Ponia Yuko Yamasaki susižavėjusi Žemynos kankliavimu tapo jos mokinė ir jau kuris laikas tampa neatsiejama jos koncertų dalimi. Dangus dovanojo nuostabų orą ir koncertas vyko po šimtamečiais Paragių dvaro sodybos medžiais. Abejingų šiam archajiškam, o kartu ir moderniam kanklių, birbynės, kitų instrumentų koncertiniam vyksmui neliko.

                     Antroji diena prasidėjo Šv. Roko atlaidais Šiaudinės bažnytėlėje. Spektaklių dieną pradėjo Mažeikių TAU vaidintojų grupės „Vaičkiukai“ spektaklis „Namų areštas“ pagal Edmundo Untulio pjesę, rež. Martynas Januška. Nuotaikingas spektaklis sužavėjo žiūrovus savo nuoširdumu ir temos aktualumu. Po to sekė Ramučių kultūros centro Voškonių laisvalaikio salės mėgėjų teatro „Siena“ Džono Patriko vieno veiksmo komedija „Įprotis“, rež. Hana Šumilaitė. Šio spektaklio vyksmas „Įprotyje“ atskleidė, kaip svarbu laiku nubusti ir neleisti įpročiams sukaustyti gyvenimo. Dėkingi likome režisierei Hanai Šumilaitei ir jos kolektyvui už labai ryškų ir įspūdingą atspindį veidrodyje. Trečioje dalyje Dalios Tamošauskaitės – Zabitienės pristatyta improvizacija „Bajora duktie“ pagal Sofijos Pšibiliauskienės laiškus Juozui Tumui – Vaižgantui sugrąžino mus į praeitį, į skaudžių netekčių ir rūpesčių kupiną rašytojos gyvenimą. Pasibaigus improvizacijai atlikėjai Daliai skambėjo žiūrovų ovacijos, ne vienas šluostė ašaras. Paskutinysis mėgėjų teatrų krivūlės spektaklis rodytas Radviliškio r. Alksniupių teatro „Pilnatis“ kolektyvo „Vakaronė piniginėje“ pagal Vidos Bladykaitės pjesę, rež. Laima Didžbalienė, įspūdingai užbaigė antrosios dienos spektaklių ciklą. Talentingos režisierės dėka Paragių žiūrovams dovanotas spalvingas, energingas, nuotaikingas reginys. „Sugrįžimus į Paragius“ vainikavo charizmatiški tautiškos muzikos kapelos „Sutaras“ atlikėjai. Už įamžintas renginio akimirkas dėkojame fotografams Rugilei Laurinavičiūtei ir Jonui Vapsvai.

Parengė Lazdynų Pelėdos muziejaus vadovė Sandra Sakalauskienė

 

 

 

Dailininkų pleneras "Nikodemo Ivanausko keliais"

Apie 2020 m liepos 11-18 d. vykusį-dailininkų plenerą „Nikodemo Ivanausko keliais“

      Šimtamečių medžių, kurių drevėse dūzgia bitės, lapijoj gieda paukščiai, pavėsyje, kviečių ir žirnių neaprėpiamų laukų apsupty snaudžia Paragių dvarelis, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus. Dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija ir Marija – čia kadaise kūrė to laikmečio aktualijas atliepiančius literatūros kūrinius, o jų tėvas Nikodemas Ivanauskas tapė paveikslus. Šiandien čia gyvena muziejaus vadovė Sandra Sakalauskienė su visų galų meistru, ūkiškai nusiteikusiu vyru Vaidotu bei sūneliu Audriumi, dūzgiančiu aplinkui kaip toji bitelė iš drevės. Neseniai dvarelyje dūzgė ne tik bitės ir šeimininkės sūnelis, bet ir gausus būrys dailininkų profesionalų bei mėgėjų iš visos Lietuvos, nes čia, muziejaus iniciatyva ir Sandrai vadovaujant, vyko dailininkų pleneras „Nikodemo Ivanausko keliais“, kurio tikslas – aktualizuoti šių istorinių asmenybių atminimą ir jį išsaugoti. Liepų alėjoje, šalia Venecijos kanalu turėjusio tapti prūdelio, greta klėties, prie suklypusios tvorelės, įvairiais žiedais spindinčiame darželyje, buvusiame lauko teatre – visą savaitę visur buvo  galima sutikti dailininką prie molberto.  Pagal plenero nuostatus, kiekvienas dailininkas turėjo nutapyti bent po vieną paveikslą, įkvėptą Lazdynų Pelėdos kūrinių. Kadangi su kūriniais retas buvo gerai susipažinęs, skaitydami septynis Lazdynų Pelėdos raštų tomus dailininkai pagilino lietuvių literatūros žinias, o po to savo kūriniais praturtino muziejaus ekspoziciją.
     Rita Almanis iš Naujosios Akmenės bei Raimondas Rezgys iš Mažeikių buvo arčiausia Paragių gyvenantys plenero dalyviai. Kiti atvyko iš tolimesnių Lietuvos kampelių: Birutė Kuicienė iš Šiaulių, Vilma Samackienė iš Panevėžio, Rūta Kučinskaitė ir Gražvyda Andrijauskaitė iš Kauno, Rima Bartkienė iš Anykščių rajono, Justina Puidokaitė, Diana Zviedrienė, Vilma Slavinskaitė - Zujienė, Indraja Kubilytė, Silvija Juozelskytė - Vaičiulienė ir Jolanta Jasukaitienė iš Vilniaus. Bent po vieną kūrinį plenero uždarymo metu dailininkai teikė konkursui trims Nikodemo Ivanausko vardo premijoms laimėti. Dvi iš šių dailininkų – Rima Bartkienė ir  Birutė Kuicienė - 2018 metų plenero premijų laureatės, todėl nedalyvavo šių metų konkurse.
     Nors plenere susirinko labai skirtingi žmonės, turintys skirtingą tapybos patirtį, plenero savaitę tarp apsamanojusių medžių kamienų aidėjo nenutrūkstantis klegesys ir juokas, kartais iki ašarų. Tapybos darbai taip pat labai skirtingi, bet spinduliuojantys meile nuostabiam Paragių dvareliui.
    Kadangi dalis dailininkų Paragiuose buvo apsistoję kurti pirmą kartą, svetingoji muziejaus ir plenero vadovė Sandra Sakalauskienė ne tik papasakojo seserų Ivanauskaičių bei jų tėvo gyvenimo istorijas, bet ir surengė nepamirštamas išvykas į Tryškius, po Akmenės kraštą ir pas šias vietoves garsinančius vietinius dailininkus.  
     Šiaudinės ir Tryškių medinės, ne vieną šimtmetį menančios bažnyčios dailininkams darė didžiulį įspūdį savo autentiškumu. Tryškių klebonas netgi leido pagroti senoviniais vargonais. Dailininkai apžiūrėjo paties Nikodemo Ivanausko nutapytus stacijų paveikslus, kurie, nors ir nerestauruoti, atrodo puikiai išlaikyti. Tryškiuose plenero dalyviai aplankė vietinį menininką, medžio drožėją Praną Dužinską, žavėjosi jo subtiliom medžio skulptūrom.
     Akmenės krašto muziejuje – tikrame dvare – dailininkai žavėjosi Boriso Izenbeko drugelių kolekcija, domėjosi akmenų kolekcija, liaudies menininkų darbais, pašto ženklų mylėtojai mėgavosi gausia muziejaus pašto ženklų kolekcija.
     Buvo aplankyti du bendrapavardžiai, bet labai skirtingus meno kūrinius kuriantys skulptoriai bei tapytojai Adomaičiai. Stanislovo Adomaičio galerijoje išeksponuoti jo tapyti hiperrealistiniai paveikslai taip sužavėjo plenero dalyvius, kad autorius buvo apipiltas klausimų lavina: iš kur modelis, kas per aparatas, kodėl tokia kompozicija ir pan. Meistriška autoriaus tapyba, artima fotografijai. Jo mamos, tautodailininkės Elenos Adomaitienės, kūryba saugoma atskiroje galerijoje, kuri atrodo panaši į šventovę – taip sūnus gerbia mamos kūrinius, kuriuose atspindėtos lietuviškos buities kasdienybė. Antanas Adomaitis, turintis švelniai sarkastinį jumoro jausmą, pakvietė į savo dirbtuves apžiūrėti „virtuvės“ po to, kai dailininkai atvyko padėkoti jam už Akmenės parko amfiteatro skulptūras, sužavėjusias visus be išimties. Autorius patraukė savo linksmumu, erudicija, giliamintiškumu, buvo puikus pasakotojas. Jo akmens skulptūros, kaip ir pats autorius, lengvai šaiposi iš aplinkinių (ironizuoja stebėdamas nūdienos aktualijas). Galbūt todėl jos atrodo tokios artimos žiūrovui.
     Į Telšius plenero dalyviai važiavo klausyti koncerto, į Plungę – aplankyti vienos iš plenero dailininkių, Rūtos Kučinskaitės, tapybos parodą, pasivaikščioti Oginskių dvaro rūmų parke.
    Bene maloniausias apsilankymas buvo pas tautodailininkę Dalią Kundrotienę, kuri teikė peno ne tik sielai, kaip kiti menininkai, bet ir kūnui – aprodė savo puoselėjamą levandų lauką, vaišino levandų sausainiais, pomidorų uogiene, žolelių arbata. Didžiausia pagarba Akmenės krašto moteriai, kurios net puodeliai ir padėklai yra su levandų paveikslėliais, kuri levandas deda visur, ir jos tinka.
     Paklausite, kada gi dailininkai tapė, jei buvo tiek išvykų bei susitikimų? Tapė tapė. Plenero uždarymo metu kiekvienas autorius išeksponavo nuo vieno iki dešimties plenere nutapytų paveikslų. Konkurse premijoms laimėti dalyvavo vienuolika dailininkų. 2020 metų laureatėmis tapo Gražvyda Andrijauskaitė (pirma premija),  Rūta Kučinskaitė (antra premija)  ir Indraja Kubilytė (trečia premija). Sveikiname Nikodemo Ivanausko vardo premijos nugalėtojas, joms paskirtos piniginės premijos, linkime joms kūrybos džiaugsmo. Išrinktų laureatų nutapyti kūriniai ir po vieną  plenero dalyvių paveikslą lieka Lazdynų Pelėdos muziejuje.
     Pasibaigus plenerui, nutilus koncerto, kurį surengė kaimynystėje gyvenantys Emilija ir Marijus Lopaičiai, akordams ir pradėjus ruoštis grįžimui namo, visi dalyviai suprato, kad susirado naujų draugų, o Sandra pakvietė visus vėl sugrįžti į Paragius.
    Respublikinio dailininkų plenero „Nikodemo Ivanausko keliais“ dalyviai yra dėkingi plenero sumanytojai Sandrai Sakalauskienei, Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovei ir jo rėmėjams - Lietuvos Kultūros Tarybai, Akmenės rajono savivaldybei bei Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejui.

Birutė Liškauskienė                                               

2020 liepos 18d. Paragiai.

 

 

 

 

Ankstesnis 1 2 Sekantis
Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejus
 
Įmonės kodas 300629754
K. Kasakausko g. 17, LT-85367 Akmenė
Tel. (8 425) 55 075
El. paštas akmenesmuziejus@gmail.com
Banko sąskaita paramai: LT30 4010 0433 0020 7271​​​​​​​
www.akmenesmuziejus.lt
X