Projektai

Apie projekto „Sugrįžimai į Paragius“ rezultatus ir iššūkius

            Sėkmingai įgyvendintas Lietuvos kultūros tarybos ir Akmenės rajono savivaldybės finansuotas projektas „Sugrįžimai į Paragius“. Šis projektas laimėjo Šiaulių apskrities „Tolygios kultūrinės raidos“ programos Etninės kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo prioriteto konkursą.  Džiaugiamės, kad pavyko sklandžiai suorganizuoti suplanuotas veiklas ir pasiekti išsikeltą tikslą.

            Projekto „Sugrįžimai į Paragius“ tikslas – išsaugoti ir puoselėti etninę kultūrą, užtikrinti istoriškai pagrįstų tradicijų tęstinumą Paragių dvare, dabartiniame Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje – dailininko Nikodemo Ivanausko ir jo dukterų rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės, rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėvonijoje. Projektu siekta puoselėti klojimo teatro tradicijas Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje ir užtikrinti etnokultūros išsaugojimą, perdavimą ir tąsą suorganizuojant etnokultūros stovyklą. Ypatingas dėmesys šiemet skirtas jaunajai kartai. Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje vasaros atostogų metu birželio 26 – 29 dienomis vyko etnokultūros stovykla „Pažink kraštą per Lazdynų Pelėdos raštą“. Stovyklos metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su audimo staklėmis amatu, vilnos vėlimu, senosios knygrišystės paslaptimis, susipažinti su liaudies instrumentais ir pagroti kanklėmis. Stovykloje dalyvavo Akmenės rajono Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos, Telšių rajono Tryškių miestelio bendruomenės vaikų dienos centrų lankytojai ir Akmenės r. Meno mokyklos Ventos skyriaus folkloro ansamblio „Austėja“ narės.  Unikalioje ir autentiškoje Paragių dvaro sodyboje stovyklos metu prasmingai ir turiningai leido laiką beveik keturiasdešimt vaikų.

            Mėgėjų teatrų krivūlė Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje – kultūrinis reiškinys, sukviečiantis ne tik gausų būrį mėgėjų teatro kolektyvų, bet ir siekiantis Paragių žiūrovui padovanoti profesionalų sukurtų spektaklių. Kasmet siekiame sukviesti šios srities kūrėjus iš įvairiausių Lietuvos regionų. 2023-ųjų metų krivūlėje kvietėme dalyvauti dešimt kolektyvų. Spektaklius parodė devyni kolektyvai, nes dėl aktorės ligos paskutinę minutę vienas spektaklis buvo atšauktas. Tradicinio renginio pradžioje lyg palaiminimas sugužėjusiems į Lazdynų Pelėdos tėvoniją nuskambėjo profesoriaus Petro Bielskio pasveikinimas laišku, kurį perskaitė Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinio Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus, projekto vadovė ir renginio vedančioji Sandra Sakalauskienė:

            „Laiškas mūsų dvasinės kultūros gentainiams, susirinkusiems Paragių tėvonijoje.

            Klaipėda, 2023 m. rugpjūčio 19 d.

Mitologinis skaičius – trisdešimt trys. Prieš tiek metų, 1990 metais, Klaipėdos universiteto rūpesčiu, į Lazdynų Pelėdos tėvų Ivanauskų dvarelį suvažiavo Lietuvos tautodailės teatro inteligentija. Lietuvių teatrologijos patriarchas profesorius Vytautas Maknys tada paskelbė: „Mūsų tauta – vienintelė pasaulyje, XX amžiaus pradžioje, turėjo „etnografinį“ teatrą, kuris tiesiogiai buvo perimtas iš liaudies apeigų“. Filosofas Antanas Maceina yra nurodęs, kad „Kultūros laimėjimai vertingi ir amžini esti tik tada, kai visuotino reikšmingumo turinį jie sujungia su tobula tautine lytimi“ (A. Maceina. Pedagoginiai raštai. 1990. P. 328). Paveldėta autentiška gyvenimo patirtis ir sudaro tautodailinio teatro pagrindus.

Tai tapo Lietuvos klojiminio teatro programa. Vaidinimas, mums lietuviams, niekada nebuvo pramoga. Palangos vaidinimu 1899 metais, Vinco Kudirkos paskatinti, po vergijos šimtmečių iškovojome lietuviškos spaudos laisvę, dar po šimto metų šaukdami „Lietuva, Lietuva!“ prikėlėme savo Nepriklausomybę.

Daugelį sudomino Klaipėdos universiteto studentų spektaklis „Ilgesio dainos“. Siužetą sudaro dialogai iš Eugenijaus Matuzevičiaus pokario metų eilių, bet jaunimas čia plėšia retas daugiabalses partizanų dainas. Pradžią spektakliui davė padovanotas Veronikos pokarinių dainų įrašų diskelis. Iš čia modernus jaunimas išgirdo pirmą balsą, paskui antrą, trečią ir užgiedojo daugiabalse patys. Kitas dainas atsinešė iš savo močiučių jaunystės, papildė tekstus, įvedė kitokius melodijų variantus. Paskui prireikė to laiko tekstų.

            Stebina derinys – dabartinis jaunimas ir senelių, o jau išaugo kelios kartos, jų senelių kovos už laisvę. Tos dainos atsirado iš sumaitoto gyvenimo. Jas kūrė tokie pat jauni žmonės, aiškiai žinodami, kad jie pasmerkti. Todėl dainos pilnos ilgesio: „nelauk, motinėle, prie klevo vartelių, trys sūnūs negrįš niekados; aš nebedainuosiu tau gražių dainelių ir nebesakysiu, kad tave myliu; žydės vasilkos mėlynai, bet mes nebematysime; šiandien mano vietoj padėk eglės šaką; aš nebepareisiu sodo takeliu“. Greta skamba tekstai apie viltį ir pareigą: „vai, neverk, motinėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės“. O Tėvynė aukštinama: „tu didvyrių žemė, mes – tavo vaikai“. Studentai atkuria gyvenimus, kurių patys jau nebeprisimena, bet paveldėjo per kraują iš savo pirmtakų. Iš degančių akių ir susiklausymo atrodo, kad jie dainuoja savo bendraamžių likimą, kurį supranta ir atjaučia. Ir tai yra jų valioje, jų laike ir jų jėgose, ir tai yra graudžiai gražu.

„Sugrįžimai į Paragius“ yra grįžimas į dvasinę atmintį. Tarsi tam tikra maldos forma, sąžinės patikra, dorovės ir vertybių atnaujinimas. Koks džiaugsmas kas metai matyti Jus čia sugrįžtančius. Ir dar šviesiau, kai tokie „sugrįžimai“ beveik kas sekmadienį vyksta tai Smalininkuose, ar Kurtuvėnuose, Rietave, Mažeikiuose, Niūronyse, Punske, Smilgiuose, Rusnėje, Panemunėlyje, Papily, Bajoruose... Šiandien su Jumis, Sandros asmenyje, sveikinasi ir Jus visus meilingai apkabina žymiausi Lietuvos klojiminio teatro patriarchai – profesorius Vytautas Maknys, liaudies artistė, režisierė Kazimiera Kymantaitė, profesorius Vytautas Jakelaitis, akademikas Jonas Lankutis, filosofas Antanas Maceina, poetai Justinas Marcinkevičius ir Kazys Bradūnas. Ir žinoma, iš džiugesio sugrudusia širdimi šalia Sandros stoviu ir Jums lenkiuosi kultūros magistras, profesorius Petras Bielskis.  Dieve, laimink Jūsų gražius gyvenimus ir pasišventimą Lietuvai.“

            Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo vardu tradicinėje mėgėjų teatrų krivūlėje „Sugrįžimai į Paragius“ dalyvavusius kolektyvus, jų režisierius pasveikino ir Mero padėkas įteikė Janina Rekašienė, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė.

            Pirmąjį Tradicinės mėgėjų teatrų krivūlės „Sugrįžimai į Paragius“ spektaklį, komediją „Viruso pasiutpolkė“ pagal Linos Matuliauskienės eilėraščius parodė šeštus metus gyvuojantis Biržų kultūros centro Papilio skyriaus „Vaidintojų atžalyno“ kolektyvas, režisierė Vita Vorienė. Antrasis kolektyvas – Rokiškio rajono Bajorų kultūros namų Lėlių teatras „ČIZ“, parodęs spektaklį „Kvaila žąsis“ pagal V. Sutejevo ir lietuvių liaudies kūrybą, režisierė Nijolė Čirūnienė. Po to, sekė Mažeikių rajono Pakalupio bendruomenės mėgėjų teatro spektaklis „Pasimatymas sodo namelyje“ pagal K. Sajos pjesę, režisierė Svetlana Banienė. Toliau programoje rodytas ir žiūrovus pravirkdęs Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose mėgėjų teatro „Šnekutis“ poetinis monologas „Atėjau, kad nepamirštum“ pagal Violetos Palčinskaitės eilėraščių ciklą „Baltosios nykštukės“, režisierė Nijolė Čirūnienė. Paskutinįjį šeštadienio programos spektaklį parodė Telšių rajono savivaldybės Luokės kultūros centro  Kaunatavos salės mėgėjų teatro „Susiedam“ spektaklis „Nosis su apgamu“ pagal E. Untulio pjesę, režisierė Vilija Jocienė.

            Po Švento Roko atlaidų Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje sekmadienio programą pradėjo talentingų aktorių Jurgos Kalvaitytės ir Neringos Bulotaitės sumatytas istorinis spektaklis „Šimtmečio moterys“. Šis profesionalų sukurtas spektaklis pagal sumanymą –  didžiulė ir prasminga dovana renginio žiūrovams ir dalyviams. Spektaklis apie Lietuvą kūrusias praėjusio šimtmečio žymias moteris: rašytojas Juliją Žymantienę-Žemaitę ir Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, seseris Chodakauskaites - Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę bei teatro primadoną Oną Rimaitę. Šio spektaklio metu muziejaus klojimas dėl žiūrovų gausos ir karštos dienos virto tikra pirtimi. Antrą spektaklį „Veina keimą pablūdėmą“ žiūrovams parodė Telšių Žemaitės dramos teatro kolektyvas, pagal Žemaitės ir G. Petkevičaitės pjesę „Velnias spąstuose“, režisierius Donatas Žilinskas. Šio spektaklio metu griaudėjo žiūrovų juokas. Trečiasis spektaklis parodytas sekmadienį - kostiuminė komedija „Tariamas ligonis“ pagal Moljero pjesę sukurtas Rietavo savivaldybės kultūros centro teatro „Ruoda“ kolektyvo ir režisieriaus Vinco Andriuškos. Paskutinė parodyta Šeduvos kultūros ir amatų centro Alksniupių mėgėjų teatro „Pilnatis“ komedija „Ach tos moterys...“ pagal Juozo Gurauskio pjesę „Šalaputris“ ir Rubenso Činariovo pjesę „Brangusai pabučiavimas, režisierė Laima Didžbalienė, sužavėjo žiūrovus savo šmaikštumu ir lengvumu. Lyg gaivaus vėjo gūsis palydėtas keliais lietaus lašeliais nuskambėjęs Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos vokalinio ansamblio „Retro“ koncertas, vadovė Rita Eidukienė užbaigė teatro mylėtojams skirtą šventę. Sekmadienio programą pauzių metu šimtamečių medžių apsuptyje papuošė Akmenės rajono moterų klubo „Akmenietė“ paruošta muzikinė programa. Dvi dienas trunkantis ir su Švento Roko atlaidais susietas renginys džiugino žiūrovus, vertė nusikvatoti, permąstyti vertybes ir nueitą kelią, nubraukti ašarą ar su palengvėjimu atsidūsėti.

            Projekte dalyvavo virš 150 žmonių. Tradicinėje mėgėjų teatrų krivūlėje „Sugrįžimai į Paragius“ apsilankė apie 400 žiūrovų. Esame be galo dėkingi už žiūrovų apsilankymą, už teatralų dovanotas emocijas, už galimybę suburti po vienu stogu ir teatrą kuriančius žmones, ir juo besimėgaujančius žiūrovus. Džiugu, kad renginyje apsilanko ir ilgamečiai krivūlės bičiuliai, ir naujai Lazdynų Pelėdos tėviškę atrandantys žiūrovai. Čia susitinka kolegos, užsimezga pažintys, generuojamos idėjos ir praplečiamas akiratis.

            Nuoširdžiai dėkojame Akmenės rajono savivaldybės administracijai už pritarimo raštą projektui „Sugrįžimai į Paragius” paraiškos rengimo etape, o laimėjus konkursą – už skirtas lėšas projektinei veiklai vykdyti.

            Esame dėkingi projekto partneriams: Papilės seniūnijai, Tryškių miestelio bendruomenei ir Kairiškių daugiafunkcio centro klubui „Margažiedis“, Tryškių miestelio bendruomenės Vaikų dienos centro darbuotojoms Astai Simonavičienei, Rimai Petrauskienei, Ritai Balsienei, Akmenės rajono Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos Vaikų dienos centro darbuotojoms Daivai Urbonei ir Editai Jokubauskienei, Akmenės r. Meno mokyklos Ventos skyriaus folkloro ansamblio „Austėja“ vadovei Auksei Nainytei, ansamblio narėms  ir visiems stovykloje dalyvavusiems vaikų dienos centrų lankytojams.

            Dėkojame projekto informaciniams rėmėjams: UAB „Šiaulių apskrities televizijai“, Akmenės rajono laikraščiui „Vienybė“.

            Už įdomias, įtraukiančias ir prasmingas edukacines veiklas etnokultūrinės stovyklos „Pažink kraštą per Lazdynų Pelėdos raštą“ metu dėkojame Rimai Petrauskienei, Vilijai Juočytei, Irinai Klemenienei ir Marijai Korsakienei. 

Informaciją parengė Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinio

Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus ir projekto „Sugrįžimai į Paragius“

vadovė Sandra Sakalauskienė