Augustinas Rušinas – provizorius, vaistinės steigėjas.
Augustinas Rušinas gimė 1882 metais Viekšnių valsčiuje valstiečių šeimoje. Visomis tėvų išgalėmis tėvai išleido mokytis į Liepojos gimnaziją. Ten, ne tik mokslų siekė jaunimas, bet slaptai veikė rateliai, kuriuose buvo nagrinėjami politinės ekonomijos klausimai, marksizmas, kurie domino ir jaunąjį Augustiną. Tačiau studijuojant Liepojoj pasimirė Augustino tėvas, o dar nederliaus metai. Likusi viena motina neišgalėjo leisti sūnaus į mokslus, tad Augustinui teko grįžti į gimtinę ir viltis įsitvirtinti vaistinėje mokiniu. Grįžęs iš mokslų veiklus jaunuolis nenurimo ir įsijungė į 1905 metų judėjimą. Jis organizavo susirinkimus, platino brošiūras, atsišaukimus 1906 metais caro šnipų įskųstas buvo suimtas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime ir pusmetį kalėjo Šiaulių kalėjime. Paleistas vėl buvo persekiojamas, tad nusprendė išvykti iš Lietuvos į Ameriką ir apsigyveno Filadelfijoje, kur dirbo valgykloje, žaislų fabrike. Vėliau įstojo į socialistų sąjungos kuopą ir ėmė dirbi „Kovos“ redakcijoje sekretoriumi. Tėvynės ilgesys neleido ilgiau užsibūti Amerikoje, tad aprimus Lietuvoje persekiojimams Augustinas grįžo į Lietuvą ir įsidarbino mokiniu pas Viekšnių vaistininką Vincentą Aleksandravičių, mat norint laikyti provizoriaus padėjėjo egzaminus reikėjo tris metus dirbti vaistinėje mokiniu. Po trejų metų darbo Viekšniuose 1911 metais Kijevo universitete su pagyrimu išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus ir tapo farmacininku. Dirbo Kijevo, Pskovo, Charkovo gubernijoje, Rygos vaistinėse, vėliau dirbo ir studijavo Maskvos universitete farmaciją ir papildomai lankė magistro Petro Raudonikio įsteigtą Maskvoje privatų farmacijos institutą. 1918 metais išlaikęs valstybinius egzaminus gavo provizoriaus diplomą. 1918 metais grįžęs į Lietuvą svajojo įsteigti mažą vaistinėlę ten, kur jos dar nėra. Tokią vietą buvo nužiūrėjęs Kruopių miestelyje, bet Kaune farmacijos skyriaus viršininkas su tuo nesutiko, pasiūlė įsteigti vaistinę Akmenėje ir tam davė leidimą. Tad 1919 metais, anot vaistininko, tamsiame, purviname, tarp negrįstų, klampių gatvių, tarp medinių skiedromis ir šiaudais dengtų lūšnų įsteigiama Akmenėje vaistinė. Vaistinėje dirbo vienas Augustinas Rušinas, samdyto personalo neturėjo, o darbuotis padėdavo žmona Ona Dvariškytė-Rušinienė, vėliau – dvi dukros Ona ir Eugenija, kurios vaistinėje dirbo iki 1950 metų, kol pasuko mamos pėdomis į pedagoginį kelią. Augustino Rušino vaistinė budėdavo dieną ir naktį, kur prireikus buvo gaminami pagal receptus vaistai. Vaistinės vedėju Augustinas Rušinas dirbo ir 1940 metais, kai atėjus tarybinei valdžiai visos vaistinės Lietuvoje buvo nacionalizuotos, tada Augustinas Rušinas buvo paliktas vaistinės vedėju, vėliau – vaistinė dirbo ir vokiečių okupacijos metais. Karo metu 1944 metais Akmenės vaistinė labai nukentėjo: ji buvo apiplėšta, apšaudyta, išdaužytais langais, apgriautomis krosnimis, suniokota įranga, išbarstytais vaistais. Tiesa, dalį vaistų prieš mūšius pasisekė iš miestelio išvežti į saugesnę vietą, tad praslinkus frontui A. Rušino ir jo šeimos pastangomis vaistinė atkurta ir sutvarkyta, o išsaugotais vaistais imta aptarnauti gyventojus.
Vaistinės vedėju provizorius Augustinas Rušinas dirbo iki 1952 m., o vaistininku iki 1957 m. kol išėjo į pensiją. Mirė 1973 m. spalio 12 d.
