Akmenės herbas – kaip dėkingumo ženklas
Krašto muziejuje vienas pirmųjų dalykų, už kurio užkliūva lankytojų akis, yra siuvinėtas Akmenės herbas muziejininkų kabinete. Neretai kyla klausimas – kieno tai darbas, kokia jo istorija?
Visą šią savaitę minime lietuvių tremties sukaktį. 1941 m. birželio 14-19 dienomis dešimtys tūkstančių gyventojų buvo atplėšti nuo savo žemės ir perkelti į tolimas Rusijos sritis, daugiausia – Sibirą. Tai buvo masinių trėmimų pradžia, nors pirmieji žmonės iš Lietuvos ir Vilniaus krašto išvežti anksčiau.
Po J. Stalino mirties nemaža dalis tautiečių grįžo, tik ne visuomet buvo laukiami, neretai kilnodavosi iš vienos vietovės į kitą, kol iš naujo įleisdavo šaknis.
Tremtinė Margarita Ona Čeputienė taip pat ne iš karto parvyko į gimtinę. Pirmiau ją likimas atvedė į Akmenės kraštą. Čia patyrė daug draugiškumo, įsiliejo į vietos bendruomenę. Vėliau gyveno kituose miestuose. Visą laiką jautė dėkingumą šiltai ją priėmusiems žmonėms, todėl 2017 m. aplankė vietas, kur teko gyventi grįžus po tremties, ir paliko dovanų – ranka siuvinėtus tų vietovių herbus.