Alfonsas Jurskis: gyvenimas radijui ir Lietuvai
2026 m. minime Lietuvos radijo šimtmetį ir labiausiai šioje srityje nusipelniusias asmenybes. Viena iš jų turi nors ir ne šakninių, bet tvirtų ryšių su Papilės kraštu.
Rugpjūčio 4 d. sukaktų 132-eji metai Alfonsui Jurskiui – vienam iš Lietuvos radijo įkūrėjų, pirmajam radiotechnikui, vadovavusiam Kauno radijo stočiai 1926-1930 m. laikotarpiu.
A. Jurskis gimė 1894 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio rajone, bet po ankstyvos tėvo mirties likimas jį, dar vaiką, atvedė į Papilę, kur klebonavo dėdė Petras Jurskis, tapęs globėju ir mokslų rėmėju. Kunigas buvo tikras šviesuolis, domėjosi mokslu, gamta, turėjo surinkęs fosilijų kolekciją. Su geologinės krašto praeities žyme yra jo pastatydintas kryžius priešais bažnyčią. Kryžiaus pamate galima aptikti priešistorinių gyvių įspaudų.
Alfonsas Jurskis Papilėje praleido tik keletą metų, čia pradėjo lankyti mokyklą, vėliau pakilo skrydžiui į didelius miestus, kur siekė aukštesnio išsilavinimo, studijavo ir darbo patirties sėmėsi užsienio valstybėse (Rusijoje, Anglijoje, Prancūzijoje). Per klajonių metus be pagrindinio darbo įvairiose elektrotechnikos laboratorijose išbandė ledlaužio radisto patirtį, spėjo pasidarbuoti Eifelio bokšto radijo stotyje, išmoktus teorinius dalykus pritaikydavo praktiškai. Su tokia patirtimi buvo kviečiamas dėstyti Kauno aukštosiose mokyklose, karo technikos kursuose, kur dirbo iki pat pirmosios sovietinės okupacijos 1940 m. Baigiantis karui, 1944 m. rudenį A. Jurskis su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau – Jungtines valstijas, ten tęsė dėstytojo darbą.
Minint 100-ąsias gimimo metines Alfonso Jurskio vaikai įsteigė premiją, kurią gali pelnyti gabiausi Kauno technologijos universiteto studentai, kilę iš provincijos. Taip simboliškai parodoma pagarba jų tėvo nueitam keliui iš atokaus vienkiemio iki didžiųjų valstybių laboratorijų ir auditorijų.
Nuotrauka iš: www.ktu.edu