Parodos, renginiai

VšĮ „Akmenės istorijos muziejus“ kviečia į tradicine tapusią konferenciją, kurioje bus aptariamos pačios įvairiausios temos: kodėl svarbu kalbėti ne tik apie Gediminą, bet ir apie miestelių grindinį, kokius pėdsakus Akmenėje paliko XX a. pradžioje buvusi gausi žydų bendruomenė, kiek kultūros paveldas svarbus istorinei atminčiai. Paskaitas skaitys profesoriai: Rasa Čepaitienė, Alfredas Bumblauskas, Jurgita Verbickienė, per pertraukas tarp pranešimų vyks apskritojo stalo diskusijos, kaip paveldą pritaikyti šių dienų poreikiams ir įtraukti į turistinius maršrutus. Patirtimi dalinsis savivaldos, turizmo, kultūros, verslo sričių atstovai.

Antroje dalyje Rūta Končiūtė-Mačiulienė, Agnė Alčauskienė ir dr. Norbertas Černiauskas aptars konkrečius savivaldos ir bendruomenių bendradarbiavimo paveldosaugos srityje pavyzdžius, kaip miestelių paveldą „įveiklinti“ turistiniuose maršrutuose.

Konferencija organizuojama minint Europos paveldo dienas, kurios kasmet primena apie bendrą kultūros paveldą ir ragina jį pažinti, saugoti bei aktualinti šiandienai.
Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Akmenės rajono savivaldybė.

Renginio pradžia: rugsėjo 12 d. (penktadienis) 9:00 val.

Vieta: Akmenės kultūros namai.

Daugiau informacijos: VšĮ „Akmenės istorijos muziejus“ „Facebook“ paskyroje.

Po neilgos pertraukos atnaujiname prekybą „Surink Lietuvą“ magnetukais.

Kviečiame jų įsigyti Krašto muziejuje, K. Kasakausko g. 17, Akmenė.

Įvairių tautybių žmonės prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę 1918-1940 m. Gausi žydų bendruomenė dalyvavo tiek valstybės gynyboje, tiek valdyme. Nepriklausomybės atkūrimo kovose už jauną šalį kariavo žydai savanoriai, jos pamatus stiprino žydų tautybės politikai, verslininkai, gydytojai. Atskirus faktus surinkus į vieną vietą, atsiveria stulbinanti šių pastangų visuma. Ją į knygą „Pažadėtoji žemė – Lietuva“ sudėjo rašytojas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. Bendradarbiaujant su autoriumi, MB „Pelėdiškių ąžuolas“ parengė keliaujančią parodą apie aukščiausiu valstybiniu (kariniu) apdovanojimu – Vyčio kryžiumi – pagerbtus žydų tautybės asmenis.

Paroda lauks lankytojų Akmenės krašto muziejuje rugsėjo 2-22 d.

Ketvirtadienį į Krašto muziejų atkeliavo nauja tropinių drugelių kokonų siunta, vasarą jie tuojau pat pradeda ristis, taigi jau artimiausiomis dienomis name bus daugiau gyvybės. Be jau įprastų „pelėdų“ ir morfų šį kartą turime ugninių spalvų Afrikos savanų drugių, iš Azijos – juodai balto rašto skrajūnų, kurie dar vadinami ryžių popieriaus drugeliais, jų sparnai atrodo lyg būtų iškirpti iš popieriaus. Šiuo metu name gyvena 12 dieninių drugių rūšių ir vienas naktinis – praėjusį savaitgalį išsiritęs Atlaso drugys. Kviečiame apsilankyti ir patiems pamatyti dalelę tolimų egzotiškų kraštų gamtos.

Balandžio mėnesį Akmenės krašto muziejuje lankęsi Gamtos tyrimų centro (GTC) geologai buvo sutikti pulkelio smalsuolių, kurie atsinešė savo radinių ir tikėjosi sužinoti (ar pasitikslinti) jų pavadinimus. Viena iš fosilijų sukėlė abejonę – galbūt tai galėtų būti dinozauro (ichtiozauro) kaulo dalis. Neseniai sulaukėme laiško iš Indrės Satkūnienės, GTC Kolekcijų skyriaus kuratorės, ir patikslinimo, kokia gyvybės forma kadaise slypėjo vizualiai į kaulą labai panašioje uolienoje. Atlikusi tyrimus, dr. Darja Dankina nustatė, jog tai yra kolonijinis koralas, priskiriamas išnykusių Tabulata koralų grupei (būrys Scleractinia). Iš šonų radinys gana stipriai nutrintas, tačiau išlikusi vidinė struktūra ir skersinis pjūvis leidžia teigti, jog tai tikrai koralas, galbūt – rifinio koralo dalis. Šie seniai išmirę gyviai buvo paplitę sekliose, šiltose normalaus druskingumo jūrose nuo Kambro laikotarpio, kuris pasižymėjo gausybės naujų organizmų grupių atsiradimu ir tai liudijančių fosilijų įvairove. Koralą 2020 m. Kruopių apylinkėse aptiko Salomėja Žąsinienė. Radinį drauge su kitomis fosilijomis ji padovanojo GTC paleontologams. I. Satkūnienė ir D. Dankina dėkoja visiems geologinio paveldo tyrinėtojams ir entuziastams ir tikisi, jog naujiena bus įdomi Akmenės krašto žmonėms, paskatins ieškoti naujų radinių.

Po Aniceto Lupeikos paskelbimo apie dovanojamą biblioteką ir archyvą Akmenės krašto muziejaus darbuotojai apsilankė svečiuose ir išsirinko knygų, nuotraukų bei vertingus Akmenės rajone veikusių melioratorių, statybinių organizacijų metraščius su daugybe nuotraukų, liudijančių čia gyvenusiųjų kasdienybę, atliktus darbus. Nenumaldomai bėgant metams, laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo tampa labai įdomus: statomas Naujosios Akmenės miestas, įkurtas rajonas, formuojami pramonės centrai. Nuotraukos, dokumentai, naudoti daiktai pasakoja istorijas ir suteikia galimybę pamatyti ir palyginti, kaip gyventa tada ir dabar.

Dėkojame Anicetui Lupeikai, kviečiame ir kitus kraštiečius dalintis senomis nuotraukomis. Iš dovanotų vertybių numatoma įrengti nedidelę ekspoziciją, skirtą rajono 75-ečiui paminėti.

Rugpjūčio 16-17 d. Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje vyks 35-oji tradicinė mėgėjų teatrų krivūlė „SUGRĮŽIMAI Į PARAGIUS“.

Per dvi dienas mėgėjų teatrai suvaidins 10 spektaklių. Kolektyvai atvyks iš Mažeikių, Akmenės, Kauno, Prienų, Biržų, Rietavo, Telšių, Jurbarko rajonų.

Sekmadienį žiūrovai kviečiami dalyvauti Šv. Roko atlaiduose Šiaudinėje, o antrosios dienos teatrų programą pradės Žemynos kanklių grupė, kuri atliks M. K. Čiurlionio metams skirtą programą.

Renginio metu vyks edukacijos, bus prekiaujama maistu. Abi dienas į Paragius nemokamai veš autobusas iš Naujosios Akmenės.

Dienos bilieto kaina:

5 eurai;

Moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 3 eurai;

Vaikams iki septynerių metų – nemokamai.

Kviečiame dalyvauti!

Nuo liepos 23 d. Akmenės krašto muziejuje veiks kraštietės Gabijos Ratkevičiūtės, šiuo metu studijuojančios Dailės akademijoje, tapybos darbų paroda. Save ir santykį su kūrybos procesu pati autorė apibūdina taip: „Kūrybinis darbas yra asmeninės kelionės į save įrašas – tapybos pagalba analizuojamas moters kūnas, jo fragmentai, emocijos, ryšys su savimi ir vizualinė išraiška. Kūrybinis procesas man tapo būdu tyrinėti savo tapatybę, pažeidžiamumą, cikliškumą ir laiką, kuris matomas per kūną. Svarbu buvo nesusitelkti į estetiką ar atkartojimą, bet ieškoti autentiško jausmo, būsenos, kuri gimsta per tapybą. Tarpasmeninis ryšys, moteriškumas, socialinės medijos įtaka, intymumas ir intymumo ribos – tai temos, kurios iškilo natūraliai ir lydėjo viso kūrybinio tyrimo metu. Kūnas čia nėra tik objektas – tai gyvas, kvėpuojantis pasakojimas“.

Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.

Praėjusią savaitę gauta nauja tropinių drugelių kokonų siunta. Namelyje įsikūrė 10 rūšių šiltųjų kraštų skrajūnų. Šį kartą turime dvi naktinių drugių rūšis, tačiau jos ilgai būna kokonuose ir ritimasis yra sunkiai nuspėjamas. Rothschildia genties šilkaverpiai lėliukes apsaugo itin tvirtu šilko sluoksniu. Suaugėliai tik šiek tiek mažesni už patį didžiausią pasaulio drugelį. Tuo tarpu dieninių drugelių kai kurių rūšių kokonai panašūs į blizgančius karoliukus, trumpus šimtakojus ar susisukusius lapus ir nebūtinai yra maskuojančių spalvų kaip ir visa, kas atkeliauja iš rojų primenančių kraštų. Smulkieji skrajūnai jau pirmomis dienomis išsilaisvino iš lėliukių apvalkalų ir ėmė vaišintis apelsinų syvais. Neretai sakoma, kad grožis slypi detalėse. Kaip tik mažieji drugeliai pasižymi itin kontrastingais spalvų deriniais. Kviečiame atvykti ir patiems pamatyti.

Pagaliau sulaukus šilto pavasario, į muziejų atkeliavo jau antroji šiais metais tropinių drugelių kokonų siunta. Be lankytojų pamėgtų ir dažniausiai fotomodeliais dirbančių drugių „pelėdų“ šį kartą namelyje apsigyveno dar aštuonios rūšys spalvingų skrajūnų iš Afrikos, Azijos, Australijos ir Pietų Amerikos. Dviems rūšims būdingi ryškūs skirtumai pagal lytį. Nepaisant to, kad drugeliai palikuonių neaugina, Hypolimnas bolina ir Catonephele numilia patinėliai yra puošnesni, o patelės – labiau slepiamosios spalvos. Karaliauja ruda ir mėlyna spalvos – neonu spindintys morfidai, pilkai mėlynos „pelėdos“ ir kitos smulkesnės rūšys, pasipuošusios šios spalvos dėmėmis. Egzotiški gražuoliai gyvena trumpai, todėl kviečiame atvykti ir patiems pamatyti.