Parodos, renginiai

Kviečiame į antrąjį pasivaikščiojimą po rudenėjančią Akmenę su kraštotyrininke, pedagoge Rita Ringiene. Praėjusį kartą atsisveikinome po senosios bažnyčios ąžuolu sutarę kelionę tęsti. Artėjant Vėlinėms ir S. Daukanto gimtadieniui, lankysime senąsias Akmenės kapines, prisiminsime kraštą garsinusius žmones, o kelio pradžia bus Akmenės gimnazijos Kraštotyros kampelis.

Laikas: spalio 29 d. 14:30 val.

Ekskursijos pradžia: Akmenės gimnazija, Laižuvos g. 7, Akmenė.

35 metai ir 35 fotografijos, kuriose įamžintos akimirkos iš mėgėjų teatrų krivūlės Paragiuose, – tokia paroda pusei mėnesio atkeliavo į Akmenės krašto muziejų ir tai viena iš daugelio stotelių, kur bus galima pamatyti nuotraukose užfiksuotus vaizdus ne tik iš vaidinimų. Gal buvę žiūrovai bei dalyviai suras ir atpažins save?

Tradiciškai teatrų šventė, suburianti mėgėjų trupes iš įvairių Lietuvos regionų, sutampa su Šv. Roko atlaidais Šiaudinėje. Dviejų renginių pulsas įkvepia gyvybingumo gana retai gyvenam Akmenės rajono pakraščiui, tai reta proga, kai toliau nuo svarbiausiųjų kelių esančios vietovės tampa traukos centrais. Per visą ilgą ir gražią istoriją spektakliai rodyti įvairiose Paragių sodybos vietose, taip pat ir po atviru dangumi, o pasakojami siužetai – nuo detektyvinių komedijų iki filosofinių dramų – sukurti tiek garsesnių, tiek mažiau žinomų režisierių. Pirmą kartą atvykusiems kolektyvams Paragiai palikdavo įspūdį dėl autentiškos dvaro aplinkos atmosferos.

Per 35-erius gyvavimo metus „Sugrįžimai į Paragius“ tapo žinomu regioniniu kultūros renginiu ir simboliniu teatrų susitikimu Telšių ir Akmenės rajonų paribyje. Ši tradicija – tai ne tik pramoga, bet ir kvietimas grįžti prie gyvo žodžio, bendrystės ir scenos magijos.

Fotoparoda Akmenės krašto muziejuje veiks iki lapkričio 1 d.

Jonas Ogintas (1922-2007) kilęs iš Pasvalio rajono, Matkūnų kaimo. 1942 m. pabaigęs Panevėžio berniukų gimnaziją, J. Ogintas vienerius metus studijavo Vilniaus dailės akademijoje.

1944 m. suimtas sovietinio saugumo, tačiau kalėjimo išvengė, nes buvo išsiųstas į frontą. Jam pavyko pabėgti iš reguliariosios kariuomenės, po to prisijungė prie rezistentų. Pokariu slapstėsi prisidengęs padirbtais dokumentais. Nuo 1948 m. dirbo buhalteriu tarybiniuose ūkiuose ir kitose įstaigose vis keisdamas gyvenamąsias vietas. Į Akmenės kraštą atvyko 1975 m., apsigyveno Ventoje, darbavosi įvairiose įstaigose.

Potraukį piešimui J. Ogintas juto nuo vaikystės, bet dėl karo ir pokario suiručių nebaigė studijų. Nuo 1980 m. menininkas reguliariai dalyvaudavo parodose, 1991 m. tapo tautodailininkų sąjungos nariu. Surengė 23 autorines tapybos parodas, 1995 m. – autorinę savo darbų parodą Bocholto mieste Vokietijoje. Jono Oginto darbų turi įsigijęs Šiaulių „Aušros” muziejus. Spalio 1-14 d. parodoje eksponuojami paveikslai, saugomi Akmenės krašto muziejuje. Kviečiame apsilankyti.

Saulėtą rugsėjo popietę pulkelis Akmenės istorijos entuziastų leidosi į kelionę laiku. Atstumas žmogaus žingsniu – labai trumpas, o asmenybių šviesa, jų ryšiai, atsiskleidę dienoraščių puslapiuose, laiškuose, nukėlė į kitus pasaulio kraštus ir senesnius amžius. Ranka rašyti tekstai, saugantys žmonių išgyvenimus, kasdienybės akimirkas ir naujienas, kuriomis mielai keisdavosi, tapo gražiu ekskursijos akcentu, pasibaigusiu po įspūdingu šventoriaus ąžuolu, ir susitarimu tęsti pradėtą kelionę. Dėkojame mokytojai, kraštotyrininkei Ritai Ringienei, nutiesusiai laiko tiltus tarp dabarties ir praeities. 

2025 m. rugsėjo 18-26 d. minimos Europos paveldo dienos. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“. Kviečiame pasivaikščioti po Akmenės miestą su pedagoge, kraštotyrininke Rita Ringiene, kartu atpažinti laiko ženklus ant senų statinių, patirti juose gyvenusių žmonių istorijas, prisiminti gausios žydų bendruomenės pėdsakus.

Laikas: rugsėjo 23 d. 15:30 val.

Ekskursijos pradžia: Akmenės krašto muziejus, K. Kasakausko g. 17, Akmenė.

VšĮ „Akmenės istorijos muziejus“ kviečia į tradicine tapusią konferenciją, kurioje bus aptariamos pačios įvairiausios temos: kodėl svarbu kalbėti ne tik apie Gediminą, bet ir apie miestelių grindinį, kokius pėdsakus Akmenėje paliko XX a. pradžioje buvusi gausi žydų bendruomenė, kiek kultūros paveldas svarbus istorinei atminčiai. Paskaitas skaitys profesoriai: Rasa Čepaitienė, Alfredas Bumblauskas, Jurgita Verbickienė, per pertraukas tarp pranešimų vyks apskritojo stalo diskusijos, kaip paveldą pritaikyti šių dienų poreikiams ir įtraukti į turistinius maršrutus. Patirtimi dalinsis savivaldos, turizmo, kultūros, verslo sričių atstovai.

Antroje dalyje Rūta Končiūtė-Mačiulienė, Agnė Alčauskienė ir dr. Norbertas Černiauskas aptars konkrečius savivaldos ir bendruomenių bendradarbiavimo paveldosaugos srityje pavyzdžius, kaip miestelių paveldą „įveiklinti“ turistiniuose maršrutuose.

Konferencija organizuojama minint Europos paveldo dienas, kurios kasmet primena apie bendrą kultūros paveldą ir ragina jį pažinti, saugoti bei aktualinti šiandienai.
Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Akmenės rajono savivaldybė.

Renginio pradžia: rugsėjo 12 d. (penktadienis) 9:00 val.

Vieta: Akmenės kultūros namai.

Daugiau informacijos: VšĮ „Akmenės istorijos muziejus“ „Facebook“ paskyroje.

Po neilgos pertraukos atnaujiname prekybą „Surink Lietuvą“ magnetukais.

Kviečiame jų įsigyti Krašto muziejuje, K. Kasakausko g. 17, Akmenė.

Įvairių tautybių žmonės prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę 1918-1940 m. Gausi žydų bendruomenė dalyvavo tiek valstybės gynyboje, tiek valdyme. Nepriklausomybės atkūrimo kovose už jauną šalį kariavo žydai savanoriai, jos pamatus stiprino žydų tautybės politikai, verslininkai, gydytojai. Atskirus faktus surinkus į vieną vietą, atsiveria stulbinanti šių pastangų visuma. Ją į knygą „Pažadėtoji žemė – Lietuva“ sudėjo rašytojas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. Bendradarbiaujant su autoriumi, MB „Pelėdiškių ąžuolas“ parengė keliaujančią parodą apie aukščiausiu valstybiniu (kariniu) apdovanojimu – Vyčio kryžiumi – pagerbtus žydų tautybės asmenis.

Paroda lauks lankytojų Akmenės krašto muziejuje rugsėjo 2-22 d.

Ketvirtadienį į Krašto muziejų atkeliavo nauja tropinių drugelių kokonų siunta, vasarą jie tuojau pat pradeda ristis, taigi jau artimiausiomis dienomis name bus daugiau gyvybės. Be jau įprastų „pelėdų“ ir morfų šį kartą turime ugninių spalvų Afrikos savanų drugių, iš Azijos – juodai balto rašto skrajūnų, kurie dar vadinami ryžių popieriaus drugeliais, jų sparnai atrodo lyg būtų iškirpti iš popieriaus. Šiuo metu name gyvena 12 dieninių drugių rūšių ir vienas naktinis – praėjusį savaitgalį išsiritęs Atlaso drugys. Kviečiame apsilankyti ir patiems pamatyti dalelę tolimų egzotiškų kraštų gamtos.

Balandžio mėnesį Akmenės krašto muziejuje lankęsi Gamtos tyrimų centro (GTC) geologai buvo sutikti pulkelio smalsuolių, kurie atsinešė savo radinių ir tikėjosi sužinoti (ar pasitikslinti) jų pavadinimus. Viena iš fosilijų sukėlė abejonę – galbūt tai galėtų būti dinozauro (ichtiozauro) kaulo dalis. Neseniai sulaukėme laiško iš Indrės Satkūnienės, GTC Kolekcijų skyriaus kuratorės, ir patikslinimo, kokia gyvybės forma kadaise slypėjo vizualiai į kaulą labai panašioje uolienoje. Atlikusi tyrimus, dr. Darja Dankina nustatė, jog tai yra kolonijinis koralas, priskiriamas išnykusių Tabulata koralų grupei (būrys Scleractinia). Iš šonų radinys gana stipriai nutrintas, tačiau išlikusi vidinė struktūra ir skersinis pjūvis leidžia teigti, jog tai tikrai koralas, galbūt – rifinio koralo dalis. Šie seniai išmirę gyviai buvo paplitę sekliose, šiltose normalaus druskingumo jūrose nuo Kambro laikotarpio, kuris pasižymėjo gausybės naujų organizmų grupių atsiradimu ir tai liudijančių fosilijų įvairove. Koralą 2020 m. Kruopių apylinkėse aptiko Salomėja Žąsinienė. Radinį drauge su kitomis fosilijomis ji padovanojo GTC paleontologams. I. Satkūnienė ir D. Dankina dėkoja visiems geologinio paveldo tyrinėtojams ir entuziastams ir tikisi, jog naujiena bus įdomi Akmenės krašto žmonėms, paskatins ieškoti naujų radinių.