Parodos, renginiai

Balandžio mėnesį Akmenės krašto muziejuje lankęsi Gamtos tyrimų centro (GTC) geologai buvo sutikti pulkelio smalsuolių, kurie atsinešė savo radinių ir tikėjosi sužinoti (ar pasitikslinti) jų pavadinimus. Viena iš fosilijų sukėlė abejonę – galbūt tai galėtų būti dinozauro (ichtiozauro) kaulo dalis. Neseniai sulaukėme laiško iš Indrės Satkūnienės, GTC Kolekcijų skyriaus kuratorės, ir patikslinimo, kokia gyvybės forma kadaise slypėjo vizualiai į kaulą labai panašioje uolienoje. Atlikusi tyrimus, dr. Darja Dankina nustatė, jog tai yra kolonijinis koralas, priskiriamas išnykusių Tabulata koralų grupei (būrys Scleractinia). Iš šonų radinys gana stipriai nutrintas, tačiau išlikusi vidinė struktūra ir skersinis pjūvis leidžia teigti, jog tai tikrai koralas, galbūt – rifinio koralo dalis. Šie seniai išmirę gyviai buvo paplitę sekliose, šiltose normalaus druskingumo jūrose nuo Kambro laikotarpio, kuris pasižymėjo gausybės naujų organizmų grupių atsiradimu ir tai liudijančių fosilijų įvairove. Koralą 2020 m. Kruopių apylinkėse aptiko Salomėja Žąsinienė. Radinį drauge su kitomis fosilijomis ji padovanojo GTC paleontologams. I. Satkūnienė ir D. Dankina dėkoja visiems geologinio paveldo tyrinėtojams ir entuziastams ir tikisi, jog naujiena bus įdomi Akmenės krašto žmonėms, paskatins ieškoti naujų radinių.

Po Aniceto Lupeikos paskelbimo apie dovanojamą biblioteką ir archyvą Akmenės krašto muziejaus darbuotojai apsilankė svečiuose ir išsirinko knygų, nuotraukų bei vertingus Akmenės rajone veikusių melioratorių, statybinių organizacijų metraščius su daugybe nuotraukų, liudijančių čia gyvenusiųjų kasdienybę, atliktus darbus. Nenumaldomai bėgant metams, laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo tampa labai įdomus: statomas Naujosios Akmenės miestas, įkurtas rajonas, formuojami pramonės centrai. Nuotraukos, dokumentai, naudoti daiktai pasakoja istorijas ir suteikia galimybę pamatyti ir palyginti, kaip gyventa tada ir dabar.

Dėkojame Anicetui Lupeikai, kviečiame ir kitus kraštiečius dalintis senomis nuotraukomis. Iš dovanotų vertybių numatoma įrengti nedidelę ekspoziciją, skirtą rajono 75-ečiui paminėti.

Rugpjūčio 16-17 d. Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje vyks 35-oji tradicinė mėgėjų teatrų krivūlė „SUGRĮŽIMAI Į PARAGIUS“.

Per dvi dienas mėgėjų teatrai suvaidins 10 spektaklių. Kolektyvai atvyks iš Mažeikių, Akmenės, Kauno, Prienų, Biržų, Rietavo, Telšių, Jurbarko rajonų.

Sekmadienį žiūrovai kviečiami dalyvauti Šv. Roko atlaiduose Šiaudinėje, o antrosios dienos teatrų programą pradės Žemynos kanklių grupė, kuri atliks M. K. Čiurlionio metams skirtą programą.

Renginio metu vyks edukacijos, bus prekiaujama maistu. Abi dienas į Paragius nemokamai veš autobusas iš Naujosios Akmenės.

Dienos bilieto kaina:

5 eurai;

Moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 3 eurai;

Vaikams iki septynerių metų – nemokamai.

Kviečiame dalyvauti!

Nuo liepos 23 d. Akmenės krašto muziejuje veiks kraštietės Gabijos Ratkevičiūtės, šiuo metu studijuojančios Dailės akademijoje, tapybos darbų paroda. Save ir santykį su kūrybos procesu pati autorė apibūdina taip: „Kūrybinis darbas yra asmeninės kelionės į save įrašas – tapybos pagalba analizuojamas moters kūnas, jo fragmentai, emocijos, ryšys su savimi ir vizualinė išraiška. Kūrybinis procesas man tapo būdu tyrinėti savo tapatybę, pažeidžiamumą, cikliškumą ir laiką, kuris matomas per kūną. Svarbu buvo nesusitelkti į estetiką ar atkartojimą, bet ieškoti autentiško jausmo, būsenos, kuri gimsta per tapybą. Tarpasmeninis ryšys, moteriškumas, socialinės medijos įtaka, intymumas ir intymumo ribos – tai temos, kurios iškilo natūraliai ir lydėjo viso kūrybinio tyrimo metu. Kūnas čia nėra tik objektas – tai gyvas, kvėpuojantis pasakojimas“.

Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.

Praėjusią savaitę gauta nauja tropinių drugelių kokonų siunta. Namelyje įsikūrė 10 rūšių šiltųjų kraštų skrajūnų. Šį kartą turime dvi naktinių drugių rūšis, tačiau jos ilgai būna kokonuose ir ritimasis yra sunkiai nuspėjamas. Rothschildia genties šilkaverpiai lėliukes apsaugo itin tvirtu šilko sluoksniu. Suaugėliai tik šiek tiek mažesni už patį didžiausią pasaulio drugelį. Tuo tarpu dieninių drugelių kai kurių rūšių kokonai panašūs į blizgančius karoliukus, trumpus šimtakojus ar susisukusius lapus ir nebūtinai yra maskuojančių spalvų kaip ir visa, kas atkeliauja iš rojų primenančių kraštų. Smulkieji skrajūnai jau pirmomis dienomis išsilaisvino iš lėliukių apvalkalų ir ėmė vaišintis apelsinų syvais. Neretai sakoma, kad grožis slypi detalėse. Kaip tik mažieji drugeliai pasižymi itin kontrastingais spalvų deriniais. Kviečiame atvykti ir patiems pamatyti.

Pagaliau sulaukus šilto pavasario, į muziejų atkeliavo jau antroji šiais metais tropinių drugelių kokonų siunta. Be lankytojų pamėgtų ir dažniausiai fotomodeliais dirbančių drugių „pelėdų“ šį kartą namelyje apsigyveno dar aštuonios rūšys spalvingų skrajūnų iš Afrikos, Azijos, Australijos ir Pietų Amerikos. Dviems rūšims būdingi ryškūs skirtumai pagal lytį. Nepaisant to, kad drugeliai palikuonių neaugina, Hypolimnas bolina ir Catonephele numilia patinėliai yra puošnesni, o patelės – labiau slepiamosios spalvos. Karaliauja ruda ir mėlyna spalvos – neonu spindintys morfidai, pilkai mėlynos „pelėdos“ ir kitos smulkesnės rūšys, pasipuošusios šios spalvos dėmėmis. Egzotiški gražuoliai gyvena trumpai, todėl kviečiame atvykti ir patiems pamatyti.

Penkiolika poetų iš Klaipėdos, Skuodo, Plungės, Kauno ir Akmenės krašto vakar suskrido į Papilę ir tapo lakštingalomis Papilės šventovėje, į kurią dalyvius ir žiūrovus suginė įkyrus lietutis neleidęs įsikurti įprastoje vietoje ant Ventos kranto. Toks planas tikriausiai buvo iš aukščiau numatytas, kad eilės apie šventuosius, maldas skambėtų būtent po bažnyčios skliautais. Dar daugiau jų buvo skirta gimtajam kraštui, apdainuota Akmenė, Papilė, o viešnios iš Klaipėdos prisilietė prie Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros klodų. Eilėse sutelpa viskas: asmeniniai išgyvenimai, laiko tėkmė ir dabarties aktualijos, kviečiant susimąstyti, kiek kartų per metus pasigendame dvasingumo...

Už drauge sukurtą poezijos šventę dėkojame Papilės bažnyčios klebonui Rimvydui Marozui, Papilės bendruomenei, Akmenės meno mokyklos smuikininkų ansambliui ir jaunųjų muzikantų pedagogams, ir visiems, kurie atėjo, buvo kartu, skaitė ir klausėsi, džiaugėsi muzika ir šventovės rimtimi.  

Nepastebimai pralėkė vieneri metai ir vėl į Krašto muziejų sugrįžta „Akimirkos“: akimirkos kūrybos proceso, kurio rezultatais tradiciškai jau daugelį metų pasidalijama su muziejaus lankytojais. Parodoje bus eksponuojami geriausi Akmenės rajono moksleivių ir juos paruošusių pedagogų tapybos darbai ir technologijų pamokose sukurti kūriniai.

Parodos atidarymo renginys vyks gegužės 28 d. 12 val.

„Akimirkos“ lauks žiūrovų iki liepos 15 d. Kviečiame apsilankyti.

Grupelė keliautojų, nepabūgusių prastų oro prognozių, gegužės 17 d. leidosi į žygį nuo aukščiausių kažkada buvusios prieledyninės Dabikinės vietų iki šių dienų upės. Yra sakoma, jog į tą pačią upę neįbrisi, vanduo kaip ir laikas nubėgo ir niekada nebus toks pat.

Apie praeitį mums kalba nuotraukos, užrašyti prisiminimai, istoriniai dokumentai. Naudodami šį ankstesnių kartų sukauptą turtą, apėjome rečiau saviškių ir svečių lankomas vietas, tai buvo gera proga prisiminti, kas rūpinosi atkurti sunaikintus Akmenės miesto ženklus ir toliau formavo krašto tapatybę, kur stovėjo ankstesnės bažnyčios ir Dabikinėlės dvaras.

Efemeriškas Žemės menas ir akmenų simfonija pušyne – tai lyg priešprieša tarp laikina ir amžina, visai kaip trumpas žmogaus gyvenimas ir nesustojantis upės tekėjimas. Dėkojame padėjusiems sukurti vakaro stebuklą: Margaritai Skabeikienei, Lidai Kazlauskienei, Stanislovui ir Antanui Adomaičiams, Raimondui Galminui ir visiems, kurie nuėjo šį kelią kartu.

Akmenės krašto muziejus gegužės 17 d. kviečia išeiti iš ekspozicijų salių ir leistis tyrinėti mažų gamtos, istorijos ir žmonių kūrybos paslapčių palei Dabikinę. Dabikinė – Akmenės miestelį užauginusi upė, suteikianti formą mistinei „galvai“ ties pušynu, jos slėnyje ir krantuose gausu meninių akcentų. Upė gali būti jungianti ir skirianti (dažnai sutampa su valstybių, rajonų ribomis), upė gali būti pražūtinga, gali būti maitintoja. Prie upių pirmiausiai kūrėsi ir gyveno žmonės, todėl upėvardžiai yra laikomi seniausiais krašto vardais. Upės buvo pirmieji patikimi keliai, jungę tolimas civilizacijas, tačiau ... prie upių stūkso ir didieji gynybai skirti piliakalniai, saugoję nuo priešiškai nusiteikusių svetimųjų. Akmenės krašte upių atodangose atsiveria priešistorinių geologinių epochų klodai. 
Pilnaties žygio metu nusilenksime Dabikinei, pasistengsime pajusti, kuo gi ypatinga ši Akmenės krašto upė, kas slypi jos vingiuose, slėniuose ir užutėkiuose. Tolimiausiu tašku taps Skretiškės kaimo kapinaitės, ant upės kranto priglaudusios nūnai bevardžiais tapusius šių vietovių žmones, apipintos įvairiomis legendomis ir istorijomis, kaip ir visa, kas sena palei Dabikinę. Jau visai sutemus lauks staigmenos Dabikinėlės karjere, karštas arbatos puodelis, gal ir laumių burtai, jei žygis bus pavykęs...
Kviečiame prisijungti ir tyrinėti kartu! 

Žygio pradžia: gegužės 17 d. (šeštadienis) 18 val. prie Akmenės krašto muziejaus, K. Kasakausko g. 17.
Numatoma renginio trukmė: apie 4-5 val.
Pasiruošimas žygiui: avalynė ir apranga, tinkama buvimui gamtoje, nakties vėsai.
Daugiau informacijos tel.: +370 425 55 075 ir el. paštu: info@akmenesmuziejus.lt