Parodos, renginiai

Kitą savaitę į Akmenės krašto muziejų atkeliaus paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“.
Ji skiriama Šiaulių mūšio 110-ies metų sukakčiai. Parodą bus galima aplankyti nuo balandžio 21 d. iki gegužės 30 d. Kviečiame ateiti ir sužinoti daug naujų dalykų apie mūsų regiono istoriją. Štai kaip parodos temą pristato jos organizatorius Šiaulių „Aušros“ muziejus:
„2025 m. sukako 110 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo metais vykusio Šiaulių arba Dubysos mūšio. 1915 m. balandžio mėn. į Šiaulius įsiveržė kaizerinės vokiečių kariuomenės daliniai, kurie išstūmė iš miesto carinės Rusijos kariuomenę. Tačiau netrukus rusai į miestą sugrįžo. Vokiečiai atsitraukė link Dubysos, kur 1915 m. vasarą vyko įnirtingos kovos, laikėsi Rusijos ir Vokietijos frontas. Vokiečiai bet kokia kaina siekė užimti Šiaulius – svarbų strateginį punktą, geležinkelių mazgą. Šios kelis mėnesius vykusios atkaklios kovos dėl Šiaulių baigėsi 1915 m. liepos antroje pusėje, kai vokiečiai užėmė miestą ir įsitvirtino regione iki 1919 m. 
Parodoje siekiama į Pirmojo pasaulinio karo istoriją pažvelgti kitu, nei įprasta, kampu: ne kaip į karinių veiksmų lauką, bet sutelkiant dėmesį į socialinius, visuomeninius procesus, kurie dažnai lieka karo istorijos paraštėse. Parodos pasakojimas kuriamas iš įvairių liudininkų, išgyvenusių Pirmojo pasaulinio karo įvykius ir vėliau juos aprašiusių savo atsiminimuose, dienoraščiuose, istorijų, tai reiškia, iš pirmų lūpų. Kalbant apie Pirmojo pasaulinio karo istoriją dažniausiai kalbama apie valstybių politiką, karo veiksmus ar įvykių eigą, pasitelkiama statistika, vertinami praradimai ir nuostoliai. O kokie procesai tuo metu vyko visuomenėje ir kokioje situacijoje atsidūrė konkretus žmogus – dažniausiai šie kontekstai ištirpsta svarbesnių ir didesnių įvykių sūkuryje. Parodoje siekiama parodyti žmonių padėtį, jauseną, išgyvenimus, tarsi išgirsti tuos, kurių balsai tapo negirdimi tarp daugybės įvykių ir statistikos. Parodos pasakojimas supintas iš konkrečių asmenų istorijų, pasitelkiami įvykių liudininkų išgyvenimai ir patirtys. Į frontą patekęs karys, studentas ar Žemaitijos dvare su šeima ne savo noru įkalintas dvarininkas – jie kiekvienas savaip kalba apie karo laikotarpio įvykius ir aplinkybes. Jų nerimu, beviltiškumu ar skausmu persmelkti pasakojimai mus priartina prie Pirmojo pasaulinio karo epochos ir leidžia įsijausti, pajusti tai, ką jautė jie, išgyvendami tą neramų laikotarpį. 
Parodoje eksponuojamos Pirmojo pasaulinio karo vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos švietimo muziejaus, Kauno IX forto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Raseinių krašto istorijos muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“ ir kitų Lietuvos kultūros institucijų, privačių kolekcijų. 
Pažintis su šia paroda nebūtinai bus maloni, tačiau tegul ji palieka nenumaldomą norą visomis jėgomis neleisti tokioms istorijoms pasikartoti.“ 
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Parodos dizainas – Klemencov Group
Rėmėja – LR Kultūros ministerija
 

Sveikiname su Pasauline kultūros diena! Ši diena skirta priminti kultūros svarbą žmonijai ir skatinti ją saugoti net sudėtingiausiais laikais.

Balandžio 15-oji pasirinkta neatsitiktinai – būtent tada pasirašytas Rericho paktas, inicijuotas menininko ir filosofo Nikolajaus Rericho, siekusio apsaugoti kultūros vertybes visame pasaulyje.

Šią dieną keliama Taikos vėliava – balta su trimis raudonais apskritimais, reiškiančiais meno, mokslo ir religijos jungtį bendrame kultūros kontekste. Trejybė mums primena, kad tai yra tūkstančius metų daugybės žmonių kurtas turtas ir saugotinas lobynas, o visa apjungianti simbolio prasmė – Taika per Kultūrą.

Sveikindami su gražiausia pavasario švente, dalijamės dailininko Antano Jaroševičiaus (1870–1956) sukurtu atviruku. Kartu su A. Žmuidzinavičiumi jis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių kurti iliustruotus atvirukus po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Jo kūriniuose iki šiol jaučiama laikmečio dvasia, gausu tautinių motyvų.

A. Jaroševičiaus veikla buvo itin įvairiapusė: sėkmingai išbandė save skirtingose meno šakose, rinko ir saugojo tautodailės kūrinius, rašė į lietuvišką spaudą taip prisidėdamas prie tautinio atgimimo ir kultūrinio paveldo išsaugojimo.

Kiaušinių marginimas vašku yra viena seniausių lietuviškų Velykų tradicijų. Ši technika reikalauja kruopštumo, kantrybės ir tam tikrų įgūdžių, tačiau sukurtas darbas neretai pranoksta lūkesčius. Dažniausiai kuriami raštai atkartoja įvairius augalinius motyvus, geometrines formas. Margučiai tampa meno kūriniais, dekoruojami tradiciniais baltiškais simboliais, bet grožio kūrimui juk nėra griežtų taisyklių.

Spalva paprastai išgaunama naudojant natūralius dažus iš augalų ar medžių žievės, o pats užsiėmimas tampa šeimą prieš didžiąsias šventes suburiančiu įvykiu. Įsibėgėjant pavasariui margučiai simbolizuoja atgimimą ir gyvybės tęstinumą.

Kviečiame kūrybos džiaugsmą patirti kartu su Krašto muziejaus kolektyvu ir tautodailininke Sigute Barzdeliene.

Balandžio 1 d. 15 val. muziejuje vyks kiaušinių marginimo dirbtuvėlės, dirbsime su vašku. Reikėtų turėti keletą virtų kiaušinių. Kaina – 5 eurai.

Minint 15-ąsias V. Putvinskio mirties metines, 1944 m. Lietuvių visuomenės kalendoriuje pateikta kai kurių ištraukų iš jo raštų. Dalijamės mintimis apie tautiškumą, valstybę ir jos vertybes, kurios yra nepraradusios reikšmės ir šiandien, kai švenčiame Kovo 11-ąją.

• Mylėk tėvynę ir triūsk jos labui. Tavo tėvynės labas – tavo ir tavo vaikų labas.
• Lietuva mums gali būti brangi tik tada, kai ji bus tikrai lietuviška.
• Laimės visada tas, kuris giliau įleis šaknis į žemę.
• Kiekviena tauta nori būti pirma. Tai yra kilnios lenktynės. Stenkis, kad tavo tauta būtų pirmoji pasauly.
• Žmogau drauge, visur ir visada būk kūrėjas ir atmink, kad aukščiausias gamtos menas, aukščiausia gyvenimo kūryba yra meilė.
• Jei du moka bendrai gražiai linksmintis, tai dar nereiškia, kad jie geri draugai, bet jeigu jie moka gražiai tarp savęs konfliktą likviduoti, tai jie tikrai geri draugai.
• Neleisk savęs niekinti – ir daugelis neišdrįs tavęs skriausti, niekinti.
• Drąsuolį galima apveikti, bet negalima pavergti. Pavergti save leidžia tik bailiai arba apgautieji.
• Nedaryk didelių duobių ant kelio, bet taisyk visas mažutes, ir didelių nebus.
• Kas nebijo mirti, dažniausiai myli gyvenimą.

Vasario 21 dieną Krašto muziejuje duris atvėrė rajono tautodailininkų ir meno kūrėjų paroda. Dar prieš oficialų atidarymą darbus įvertino menotyrininkė Michalina Adomavičienė bei Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovė Aistė Jakelaitytė. Specialistės ypač pasidžiaugė sodų rišėjų kūriniais – jų subtilumu, originalumu ir augančiu meistriškumu. Buvo pabrėžta, kad visų Akmenės rajono meno kūrėjų darbai kasmet tampa vis brandesni.

Džiugu, kad beveik visi mūsų krašto tautodailininkai pakviesti dalyvauti Šiaulių apskrities parodoje, kuri bus atidaryta Kelmėje kovo 28 dieną. Regioninė paroda dedikuota Lietuvos tautodailininkų sąjungos šešiasdešimtmečiui – reikšmingai sukakčiai, liudijančiai kryptingą tautodailės puoselėjimą Lietuvoje.

Atrinkti geriausi darbai iš Akmenės į regioninę parodą bus išvežti kovo 21 dieną, todėl iki tol kviečiame suskubti ir apsilankyti Krašto muziejuje.

1918 metais Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą ir atkūrė modernią Lietuvos valstybę.
Tai buvo drąsus žingsnis po ilgų carinės Rusijos priespaudos metų ir Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų. Geriau įsigilinus į to laikotarpio istoriją, tampa aišku, kokį sudėtingą kelią valstybei teko nueiti tarp didžiųjų to meto galybių, išlaviruoti sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Nepriklausomybės idėją subrandino XIX a. sukilimai, knygnešiai, tautinio atgimimo šaukliai ir to meto inteligentai, pasklidę plačiai pasaulyje.

Iki Antrojo pasaulinio karo spaudoje ir tam skirtuose proginiuose leidiniuose buvo aptariami pasiekimai, valstybės raida jau laisvoje žemėje. Svarbios sukaktys minimos ir kaimynų spaudoje. Dalijamės 1938 m. Rygoje leisto laikraščio pirmuoju puslapiu, kur lietuvis J. Savickis ir latvis J. Riteris aprašo Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų, žingsnius iki nepriklausomybės atgavimo. J. Riteris savo straipsnį užbaigia palinkėjimu Lietuvai skleistis ir žydėti per amžių amžius.

Sveikiname visus su Valstybės atkūrimo diena!

Vardas – pirmoji dovana vaikui, su juo jis keliauja visą gyvenimą. Šiandien tarp populiariausių mergaičių vardų dažnai girdime Ameliją, Emiliją, Luknę ar Sofiją. Berniukų gretose karaliauja Matas, Nojus, Lukas, Jokūbas. Nemaža dalimi tai šventuosiuose krikščionių raštuose minimi vardai.

Kai Lietuva skaičiavo dar tik antrą laisvės dešimtmetį, 1936 m. kalendoriuje buvo paskelbtas sąrašas lietuviškos kilmės vardų. Nemaža dalis jų siejami su konkrečiomis datomis, kurios galėtų būti vardadieniai. Tarp jų aptinkame kunigaikščių vardų, tradicinių vardų kaip Jūratė, Gražina, Arvydas, taip pat kitų, dabar šiek tiek keistai skambančių variantų: Uogelė, Toližardis, Kantautas, Parajus, Meldė, Garsė.

Vasario 21 d. 15 val. kviečiame rajono menininkus, jų talento gerbėjus ir visus, kurie neabejingi grožio kūrimui, atvykti į tradicinės Akmenės rajono tautodailininkų ir meno kūrėjų parodos atidarymą.

Paroda veiks iki balandžio 1 d.

Vakar Valdovų rūmuose pristatytas naujas pašto ženklų blokas, skirtas pelkių ekosistemoms. Trijuose pašto ženkluose pavaizduotos skirtingos Lietuvos pelkės: Pūsčios pelkė (Zarasų r.), Aukštumala (Šilutės r.) ir Kamanų pelkė (Akmenės r.). Džiaugiamės, kad paraišką pateikęs Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas iš daugybės Lietuvoje esančių pasirinko būtent mūsų krašto gamtos perlą.

Popieriniai laiškai po pasaulį skraido vis rečiau, o apie šalį papildomą žinutę neša pašto ženklai. Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo išleista jau daugiau nei 900 proginių pašto ženklų, skirtų įvairioms sukaktims, asmenybėms ar miestams. Ne taip mažai jų dedikuota Europos ir Lietuvos gamtai, daugiausia – atskiroms rūšims. Šį kartą pelkės pasirinktos kaip kompleksinės gamtinės buveinės ir visi trys ženklai pasakoja istoriją apie jų grožį, svarbą ten gyvenančioms rūšims ir atkūrimo poreikį.

Kamanų pašto ženklui sukurti naudotoje nuotraukoje pozuoja tetervinas, kurį nufotografavo Marius Čepulis. Praeityje buvęs gana įprastas, dabar tai – nykstantis pelkių paukštis, jau nebe pirmą kartą tapęs svarbiu simboliu. Tetervino atvaizdas puikuojasi Kruopių herbe ir jis yra vienintelis gyvosios gamtos atstovas, patekęs į Akmenės krašto miestelių heraldiką.

Krašto muziejuje saugoma Danutės Čiapaitės kolekcija su drugelių, augalų, dinozaurų atvaizdais bei periodiškai naujai išleidžiami pašto ženklai gamtine tematika rodo siekį dar kartą priminti, kas mus supančioje aplinkoje yra svarbu, gražu ar reikalauja rūpesčio.

Lietuvos pašto nuotrauka