Parodos, renginiai

1918 metais Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą ir atkūrė modernią Lietuvos valstybę.
Tai buvo drąsus žingsnis po ilgų carinės Rusijos priespaudos metų ir Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų. Geriau įsigilinus į to laikotarpio istoriją, tampa aišku, kokį sudėtingą kelią valstybei teko nueiti tarp didžiųjų to meto galybių, išlaviruoti sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Nepriklausomybės idėją subrandino XIX a. sukilimai, knygnešiai, tautinio atgimimo šaukliai ir to meto inteligentai, pasklidę plačiai pasaulyje.

Iki Antrojo pasaulinio karo spaudoje ir tam skirtuose proginiuose leidiniuose buvo aptariami pasiekimai, valstybės raida jau laisvoje žemėje. Svarbios sukaktys minimos ir kaimynų spaudoje. Dalijamės 1938 m. Rygoje leisto laikraščio pirmuoju puslapiu, kur lietuvis J. Savickis ir latvis J. Riteris aprašo Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų, žingsnius iki nepriklausomybės atgavimo. J. Riteris savo straipsnį užbaigia palinkėjimu Lietuvai skleistis ir žydėti per amžių amžius.

Sveikiname visus su Valstybės atkūrimo diena!

Vardas – pirmoji dovana vaikui, su juo jis keliauja visą gyvenimą. Šiandien tarp populiariausių mergaičių vardų dažnai girdime Ameliją, Emiliją, Luknę ar Sofiją. Berniukų gretose karaliauja Matas, Nojus, Lukas, Jokūbas. Nemaža dalimi tai šventuosiuose krikščionių raštuose minimi vardai.

Kai Lietuva skaičiavo dar tik antrą laisvės dešimtmetį, 1936 m. kalendoriuje buvo paskelbtas sąrašas lietuviškos kilmės vardų. Nemaža dalis jų siejami su konkrečiomis datomis, kurios galėtų būti vardadieniai. Tarp jų aptinkame kunigaikščių vardų, tradicinių vardų kaip Jūratė, Gražina, Arvydas, taip pat kitų, dabar šiek tiek keistai skambančių variantų: Uogelė, Toližardis, Kantautas, Parajus, Meldė, Garsė.

Vasario 21 d. 15 val. kviečiame rajono menininkus, jų talento gerbėjus ir visus, kurie neabejingi grožio kūrimui, atvykti į tradicinės Akmenės rajono tautodailininkų ir meno kūrėjų parodos atidarymą.

Paroda veiks iki balandžio 1 d.

Vakar Valdovų rūmuose pristatytas naujas pašto ženklų blokas, skirtas pelkių ekosistemoms. Trijuose pašto ženkluose pavaizduotos skirtingos Lietuvos pelkės: Pūsčios pelkė (Zarasų r.), Aukštumala (Šilutės r.) ir Kamanų pelkė (Akmenės r.). Džiaugiamės, kad paraišką pateikęs Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas iš daugybės Lietuvoje esančių pasirinko būtent mūsų krašto gamtos perlą.

Popieriniai laiškai po pasaulį skraido vis rečiau, o apie šalį papildomą žinutę neša pašto ženklai. Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo išleista jau daugiau nei 900 proginių pašto ženklų, skirtų įvairioms sukaktims, asmenybėms ar miestams. Ne taip mažai jų dedikuota Europos ir Lietuvos gamtai, daugiausia – atskiroms rūšims. Šį kartą pelkės pasirinktos kaip kompleksinės gamtinės buveinės ir visi trys ženklai pasakoja istoriją apie jų grožį, svarbą ten gyvenančioms rūšims ir atkūrimo poreikį.

Kamanų pašto ženklui sukurti naudotoje nuotraukoje pozuoja tetervinas, kurį nufotografavo Marius Čepulis. Praeityje buvęs gana įprastas, dabar tai – nykstantis pelkių paukštis, jau nebe pirmą kartą tapęs svarbiu simboliu. Tetervino atvaizdas puikuojasi Kruopių herbe ir jis yra vienintelis gyvosios gamtos atstovas, patekęs į Akmenės krašto miestelių heraldiką.

Krašto muziejuje saugoma Danutės Čiapaitės kolekcija su drugelių, augalų, dinozaurų atvaizdais bei periodiškai naujai išleidžiami pašto ženklai gamtine tematika rodo siekį dar kartą priminti, kas mus supančioje aplinkoje yra svarbu, gražu ar reikalauja rūpesčio.

Lietuvos pašto nuotrauka

Artėjant tradicinei Akmenės rajono tautodailės ir meno kūrėjų parodai, kviečiame peržiūrėti ir atsirinkti darbus, kurie bus eksponuojami.

Parodą numatoma atidaryti vasario mėn. 21 d., meno kūriniai turi būti paruošti eksponavimui: su etiketėmis ar lengvai įskaitomais užrašais, turėti kilpeles pakabinimui ir pan.
 

Organizatorius:

Akmenės krašto muziejus

Smulkesnė informacija tel.: +370 425 55 075

Tautodailininkė Sigutė Barzdelienė moka prakalbinti augalus. Ji myli jūrą, bet labiau mėgsta pakrantę, kur galima prisirinkti kriauklių ir bangų nugludintų pagaliukų. Vėliau jie paverčiami meno darbais. Dar jaunystėje ji žinojo, kad bus tautodailininkė, nors kūrybinį kelią pradėjo nuo atvirukų – puošybai yra iškarpiusi tūkstančius smulkių gėlyčių. Tuo metu jau turėjo šeimą, todėl kūryba buvo ir būdas išgyventi.

Pirmąjį sodą Sigutė suvėrė iš smilgų. Vėliau sekė įvairūs kūrybos etapai, nulemti gyvenimo aplinkybių, neretai ir visiškų atsitiktinumų: mezgimas, paveikslai iš žuvų kauliukų, patalpų dekoravimas. Tačiau sodai jos gyvenime buvo visada. Jų – kaip ir kitų meno kūrinių – neįmanoma sukurti be meilės, o ji dalijama ir į daugiau dalių – turi užtekti ir patiems artimiausiems žmonėms, ir globojamiems gyvūnams.

Šiandien atėjo metas dalintis patirtimi, perduoti sukauptas žinias ir rūpintis tautodailės tradicijų tęstinumu. Į susitikimą su parodos autore susirinko gausus būrys bendraminčių, šeimos nariai. Sigutę kalbino studijų bendramokslė ir bičiulė Sandra Saliamanienė, muzikos garsais pasveikino jaunieji muzikantai iš Meno mokyklos Ventos skyriaus.

Sigutės Barzdelienės paroda veiks iki vasario 13 d., kviečiame apsilankyti.

Renginį fotografavo Osvaldas Balodis.

Sausio 16 d. 16 val. kviečiame į tautodailininkės, dekoratorės Sigutės Barzdelienės jubiliejinės parodos atidarymą.

Renginio metu koncertuos Akmenės rajono Meno mokyklos Ventos skyriaus mokiniai ir jų vadovai.

Kviečiame ateiti, pamatyti, pasidžiaugti kartu su kūrėja.

Paroda veiks iki vasario 13 dienos.

Žurnalas „Pasaulio lietuvis“ skaičiuoja 89-uosius metus ir turi prenumeratorių daugelyje valstybių. Užgimęs Kaune 1937 m., žurnalas daug kartų keitė leidybos vietą: Klivlandas, Vilnius, Čikaga ir vėl Lietuva.

1991 m. birželio-liepos numeryje dominuoja atgimusios valstybės aktualijos, pagerbti Sausio 13-osios naktį žuvusieji.

Sklaidomas visame pasaulyje jis įamžino istorinės atminties liudijimą ir dar kartą sujungė laisvės idealu tikinčius tautiečius Lietuvoje ir išeivijoje.

Kviečiame į kalėdinių žaisliukų dirbtuvėles! Užsiėmimą ves tautodailininkė Sigutė Barzdelienė. Galėsite pasigaminti savo išskirtinį žaisliuką eglutės, šventinio stalo puošimui ar tapsiantį miela dovana artimiesiems.  Dabar, kai parduotuvės lūžta nuo įvairiausių daiktų pertekliaus, rankų darbas vėl tapo vertingas, o tokios dovanos – pačios brangiausios. Susikurkime šventinę nuotaiką ir suvenyrą kartu!

Laikas: Gruodžio 10 d. 17 val.

Vieta: Akmenės krašto muziejus, K. Kasakausko g. 17, Akmenė

„Karalių pasaka“ – tai teatralizuotas koncertas, kviečiantis pažvelgti į muziką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio akimis – kaip į begalinę garsų, spalvų ir svajonių erdvę. Muzikinėje istorijoje susipina klasikinės muzikos garsai, poetiški pasakojimai ir švelnus humoras, padedantis klausytojui pažinti klasikinę muziką artimiau ir gyviau.

Scenos centre – aktorius, išsiblaškęs, bet nuoširdus keliautojas tarp dangaus ir žemės, tarp meno ir kasdienybės, sujungiantis muzikos ir dailės pasaulius, pasakojantis apie kūrybą, grožį ir laikinumą.

Koncerto programoje skamba Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Mykolo Kleopo Oginskio ir Roberto Šumano kūriniai. Kiekvienas jų tampa nauju pasakojimo skyriumi – nuo maldos iki svajonės, nuo meilės iki atsisveikinimo, nuo šviesos iki begalybės. Per šią muzikinę kelionę aktorius drauge su styginių kvarteto muzikantais kviečia publiką įsiklausyti į Čiurlionio pasaulį, kuriame garsas ir spalva susilieja, o menas tampa žmogaus dvasios kalba. Komiški intarpai, vizualiniai elementai ir styginių kvarteto atliekama muzika sukuria artimą, įtraukiantį ir poetišką ryšį su žiūrovu.

Koncertas, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, dar kartą susipažindina su jo ir amžininkų muzikiniu palikimu. Atlieka styginių kvartetas (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro muzikantai) ir aktorius Gytis Šimelionis.