Parodos, renginiai

Bendrystė tarp kaimynų prasideda nuo apsilankymo svečiuose...

Taip prieš porą metų gimė pažintis ir mintis, pavirtusi jaukia paroda Akmenės krašto muziejuje. Lietingą dieną pabendrauti su kūrėju, tautodailininku Daliumi Udrakiu susirinko pulkelis kraštiečių ir iš toliau atvykusių svečių. Trys nuoseklaus pasakojimo gijos – pasirinkto kelio prasmė, istorijos iš plenerų bei čempionatų ir kūriniai, į kuriuos daugiausia širdies sudėta, – tapo šios popietės vedamąja mintimi nepamirštant širdies skaudulių dėl tradicijų tęstinumo, ne visada teisingo talento vertinimo.

Dalius Udrakis pirmą kartą atvežė parodą į Akmenę, nors kūrėjo žymę buvo įspaudęs daug anksčiau, – pušyne vykusiuose pleneruose. Krašto muziejuje kviečiame pamatyti įvairių tautodailininko darbų.

Paroda veiks iki spalio 6 dienos.

Šį šeštadienį kviečiame į tautodailininko Daliaus Udrakio parodos atidarymą. D. Udrakis gimė 1967 m. Žagarėje. Medžio drožybos pradmenų išmoko mokykloje, drožybos būrelyje.

Nuo 2002 m. drožyba yra svarbiausias jo užsiėmimas. D. Udrakis tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu 2004 m., yra pelnęs daug apdovanojimų už savo kūrybą.

Meistras aktyviai dalyvauja parodose, tarptautiniuose pleneruose, pasaulio čempionatuose ir demonstruoja amatą šventėse. Kviečiame ateiti ir pamatyti menininko darbų, pabendrauti su kūrėju.

Parodos atidarymas - rugsėjo 5 d. 15 val.

Paroda veiks iki spalio 6 d.

Šiandien sulaukėme siuntos ir atnaujiname prekybą „Surink Lietuvą“ magnetukais.

Kviečiame jų įsigyti Krašto muziejuje, K. Kasakausko g. 17, Akmenė.

Rugpjūčio 16 d. vyks tradicinis mėgėjų teatrų festivalis Paragiuose. Prieš renginį žiūrovai kviečiami dalyvauti Šv. Roko atlaiduose Šiaudinėje, Šv. mišias aukos kunigas Rimvydas Marozas.

Teatrų festivalį šiemet pradės teatrologės, režisierės Andrėjos Stulginskienės paskaita apie klojimo teatrų tradicijas, vėliau bus parodyti du spektakliai, o renginį linksma gaida užbaigs folkloro kolektyvas iš Platelių.

Renginio programa:

14:00 Paskaita „Klojimo teatrų tradicijos Šiaulių apskrityje: Povilo Višinskio ir Lazdynų Pelėdos dialogas“. Režisierė, teatrologė Andrėja Stulginskienė.

14:30 Teatralizuotas pasirodymas „Po tėviškės dangum“. Šiaulių regiono meno mėgėjų jungtinis kolektyvas. Scenarijaus autorė ir režisierė – Andrėja Stulginskienė.

17:00 Dramatiška komedija „Laimės kalvis“. Mažeikių rajono Tirkšlių kultūros centro mėgėjų teatras. Scenarijaus autorius – Edmundas Untulis, režisierė – Birutė Vaičkuvienė.

19:00 Folkloro kolektyvo „Platelē“ koncertas ir gegužinė. Žemaičių Kalvarijos kultūros centras, Platelių filialas, vadovai – Aivaras ir Aliona Alminai.

Bilieto kaina – 5 eurai.

Senjorams, moksleiviams, studentams, neįgaliesiems – 3 eurai.

2026 m. minime Lietuvos radijo šimtmetį ir labiausiai šioje srityje nusipelniusias asmenybes. Viena iš jų turi nors ir ne šakninių, bet tvirtų ryšių su Papilės kraštu.

Rugpjūčio 4 d. sukaktų 132-eji metai Alfonsui Jurskiui – vienam iš Lietuvos radijo įkūrėjų, pirmajam radiotechnikui, vadovavusiam Kauno radijo stočiai 1926-1930 m. laikotarpiu.

A. Jurskis gimė 1894 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio rajone, bet po ankstyvos tėvo mirties likimas jį, dar vaiką, atvedė į Papilę, kur klebonavo dėdė Petras Jurskis, tapęs globėju ir mokslų rėmėju. Kunigas buvo tikras šviesuolis, domėjosi mokslu, gamta, turėjo surinkęs fosilijų kolekciją. Su geologinės krašto praeities žyme yra jo pastatydintas kryžius priešais bažnyčią. Kryžiaus pamate galima aptikti priešistorinių gyvių įspaudų.

Alfonsas Jurskis Papilėje praleido tik keletą metų, čia pradėjo lankyti mokyklą, vėliau pakilo skrydžiui į didelius miestus, kur siekė aukštesnio išsilavinimo, studijavo ir darbo patirties sėmėsi užsienio valstybėse (Rusijoje, Anglijoje, Prancūzijoje). Per klajonių metus be pagrindinio darbo įvairiose elektrotechnikos laboratorijose išbandė ledlaužio radisto patirtį, spėjo pasidarbuoti Eifelio bokšto radijo stotyje, išmoktus teorinius dalykus pritaikydavo praktiškai. Su tokia patirtimi buvo kviečiamas dėstyti Kauno aukštosiose mokyklose, karo technikos kursuose, kur dirbo iki pat pirmosios sovietinės okupacijos 1940 m. Baigiantis karui, 1944 m. rudenį A. Jurskis su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau – Jungtines valstijas, ten tęsė dėstytojo darbą.

Minint 100-ąsias gimimo metines Alfonso Jurskio vaikai įsteigė premiją, kurią gali pelnyti gabiausi Kauno technologijos universiteto studentai, kilę iš provincijos. Taip simboliškai parodoma pagarba jų tėvo nueitam keliui iš atokaus vienkiemio iki didžiųjų valstybių laboratorijų ir auditorijų.

Nuotrauka iš: www.ktu.edu

Jau šio penktadienio vakarą 16:30 val. kviečiame į dviejų kraštiečių sukauptų kolekcijų pristatymą.

• Valstybės simbolių ir heraldikos paroda. Skirtingų daiktų, suvenyrų, daugiausia – vėliavėlių su vietovių herbais, simboliais muziejui perdavė buvęs rajono meras Anicetas Lupeika. Kartu eksponuojamos smulkios gautos dovanos, padėkos raštai ir įvairiomis progomis sukurtų molinių medalių rinkinys.
• Aviacijos istorijos parodą paruošė kolekcininkas Vytautas Faberas, ji muziejuje veiks ištisus metus. Tai tik dalis jo sukauptos kolekcijos, apimanti pasaulio aviacijos istoriją: lėktuvų modeliai ir garsesni lakūnai, karo metų įvykiai ir juos menantys daiktai, dokumentai, lakūnų aprangos pavyzdžiai, apdovanojimai bei nuotraukos.

Atidarymo metu bus galimybė paklausyti kolekcininkų pasakojimų, užduoti klausimus. Kviečiame dalyvauti.

Į Krašto muziejų atvyko akmeniškės Gabijos Ratkevičiūtės tapybos darbų paroda (vadovė – lekt. Vita Opolskytė). Tai jos baigiamojo darbo Vilniaus dailės akademijoje kūriniai. Savo tapybos stilių ir idėją autorė pristato taip:

„Diplominiame darbe „Paviršiumi drumsti“ per tapybinę raišką tyrinėjami dichotominiai ryšiai drobėse virsta daugiasluoksniais, nepažiniais ir neapibrėžtais vaizdiniais. Analizuojant moters kūno bei gamtos cikliškumą, asmeninė – intymi patirtis čia transformuojama į universalų pajautimą, kurį sukuria ir atskleidžia technologinė priešprieša tarp akrilo ir aliejaus sluoksnių. Juos dengiant konkretus figūratyvus vaizdas pamažu virsta abstrakčia ir neįvardijama paveikslo visuma. Kūrinių ciklas atspindi nepaliaujamą ir trapų virsmą tarp atpažįstamo ir neapibrėžto, kur rasti „laumių“ motyvai gamtoje leidžia išreikšti nujaučiamą susiliejimą, o konkretumas galutinai ištirpsta peizažinėje darnoje.“

Paroda veiks iki 2026 m. rugpjūčio 17 d. Kviečiame apsilankyti!

Greta oto – trapus stiklasparnis drugelis, kuris pirmą kartą svečiuojasi mūsų drugelių name. Natūraliomis sąlygomis  šie drugeliai yra teritoriniai – patinėliai telkiasi į pulkelius ir gina savo mažas buveines. Patelės renkasi partnerius atsižvelgdamos į būsimų „namų“ patrauklumą palikuonims. Lervos maitinasi nuodingų augalų lapais, todėl smulkūs skrajūnai yra nuodingi ar bent neskanūs visiems, besitaikantiems juos suėsti.

Šios ir dar dešimties kitų drugelių rūšių kokonai atkeliavo į muziejų savaitės viduryje, aktyviai ritasi ir laukia lankytojų.

„Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“ – šis 1926 m. birželio 12 d. nuskambėjęs šaukinys tapo Lietuvos radijo istorijos pradžia. Iki pirmosios transliacijos nueitas ilgas kelias. Radijo stotį, skirtą visuomenės reikmėms, nutarta statyti Kaune dar 1920 metais, tačiau iki paskelbimo apie save pasauliui praėjo dar šešeri metai.

Vos prabilęs į klausytojus, radijas skirtingomis kalbomis sujungė žmones iš įvairių pasaulio kampelių, skleidė žinią apie jauną Lietuvos valstybę, bet tautiečių ne iš karto buvo priimtas su pasitikėjimu. Prietaringi žmonės radijo bangas kaltino pritraukiant žaibą ar ilgai trunkantį lietų. Būta atvejų, kai antenas sunaikindavo, todėl radijo stoties darbuotojams teko imtis ir šviečiamojo darbo.

Krašto muziejuje birželio viduryje įrengta nedidelė pokario radijo imtuvų ekspozicija, kuri veiks visus šiuos metus. Kviečiame ateiti ir pažinti mūsų techninį paveldą.

Krašto muziejuje vienas pirmųjų dalykų, už kurio užkliūva lankytojų akis, yra siuvinėtas Akmenės herbas muziejininkų kabinete. Neretai kyla klausimas – kieno tai darbas, kokia jo istorija?

Visą šią savaitę minime lietuvių tremties sukaktį. 1941 m. birželio 14-19 dienomis dešimtys tūkstančių gyventojų buvo atplėšti nuo savo žemės ir perkelti į tolimas Rusijos sritis, daugiausia – Sibirą. Tai buvo masinių trėmimų pradžia, nors pirmieji žmonės iš Lietuvos ir Vilniaus krašto išvežti anksčiau.

Po J. Stalino mirties nemaža dalis tautiečių grįžo, tik ne visuomet buvo laukiami, neretai kilnodavosi iš vienos vietovės į kitą, kol iš naujo įleisdavo šaknis.

Tremtinė Margarita Ona Čeputienė taip pat ne iš karto parvyko į gimtinę. Pirmiau ją likimas atvedė į Akmenės kraštą. Čia patyrė daug draugiškumo, įsiliejo į vietos bendruomenę. Vėliau gyveno kituose miestuose. Visą laiką jautė dėkingumą šiltai ją priėmusiems žmonėms, todėl 2017 m. aplankė vietas, kur teko gyventi grįžus po tremties, ir paliko dovanų – ranka siuvinėtus tų vietovių herbus.