Parodos, renginiai

KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODA RADVILIŠKYJE

Kovo 25 d. 13 val. Radviliškio kultūros centre vyko Šiaulių regiono tautodailininkų parodos – konkurso ,,Aukso vainikas“ ir XXI-osios Radviliškio rajono tautodailininkų kūrybos darbų parodos ,,Iš praeities į ateitį“ atidarymas. Iš mūsų rajono parodoje dalyvavo šie tautodailininkai ir meno kūrėjai su kūrybiniais darbais: tautodailininkas Simonas Misevičius – kalvystės darbai, tautodailininkė Dalia Kundrotienė – pirštinės, tautodailininkė Lionė Stupurienė – riešinės, tautodailininkas Gintautas Neimanas – tapyba, meno kūrėja Sigutė Barzelienė – šiaudiniai sodai, meno kūrėjas Kęstutis Butnoris – tapyba, meno kūrėja Sigita Urbonienė – margučiai. Simono Misevičiaus kalvystės kūrybiniai darbai apdovanoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro Aukso vainiko regioninio turo III vietos diplomu. Paroda vyks iki balandžio 18 d. Gali būti pratęsta. Maloniai kviečiu ją aplankyti.

Rajono tautodailininkų vadovė 

     Lionė Stupurienė

Akmenės krašto muziejus kviečia tautodailininkus ir meno kūrėjus į kūrybinių darbų parodą.

Prašome savo darbus atvežti į Akmenės krašto muziejų iki vasario 9 d. Parodos atidarymas vyks vsario 14 d. 14 val.

Kitas parodos etapas vyks Radviliškyje: 2023 metai konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“  vyks Radviliškio kultūros centre kovo 20 d. ( pristatyti po  5 darbus). Parodos pristatymas visuomenei kovo 25 d., šeštadienį 13 val. 2005 m. pradėtos rengti kasmetės respublikinės konkursinės liaudies meno parodos, kurių metu išrenkami ir aukso vainikais apdovanojami geriausi liaudies meistrai. Vertinama už geriausius penkerių metų laikotarpiu sukurtus vaizduojamojo (skulptūra, tapyba, grafika, karpiniai), taikomojo (tekstilė, keramika, medžio dirbiniai, kalvystė, juvelyrika, paprotiniai dirbiniai – margučiai, verbos, sodai) meno ir kryždirbystės (kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kt.) darbus. Pretendentų atranka vyksta dviem etapais: pirmajame ture geriausi meistrai išrenkami dešimtyje apskričių, o antrajame, respublikiniame, ture trys iš jų – po vieną taikomosios, vaizdinės dailės ir kryždirbystės atstovą – paskelbiami geriausiais metų meistrais. Kasmetės „Aukso vainiko“ parodos išaugo į gražų renginių, kuriais ne tik skatinamas meistrų kūrybingumas, bet ir atkreipiamas visuomenės dėmesys į tikrąsias liaudies meno vertybes bei mūsų etninių tradicijų unikalumą, ciklą.

Sausio renginiai

Ievos Matulionytės ir dr. Elenos Matulionienės

MAŽOSIOS LIETUVOS DELMONAI

          Parodos kolekciją sudaro dvi dešimtys XIX a. vid. – XX a. pr. delmonų (delmõnas) rekonstrukcijų. Delmonas ‒ tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, rišamas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis buvo įtrauktas į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

          Delmonus jos siūdavo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėždavo apsiūdamos kontrastingos spalvos kanteliu, sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius. Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, to meto madas. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikmečio ekonomiką. Krepšeliuose gausu augalinių ir geometrinių motyvų, simbolinių ženklų, monogramų, datų. Daugiausiai delmonų dekoruoti gėlių žiedais, puokštėmis, šakelėmis. Žaismingai atrodo stilizuotos paukščių, vabzdžių, žmonių figūrėlės. Dėmesį patraukia ir išskirtiniai arfos, karūnos simboliai. Keliuose eksponatuose išsiuvinėti palinkėjimai vokiečių kalba: ,,Zum Andenken” (atminimui) ir ,,Aus Liebe” (iš meilės).

          Visi rekonstruoti delmonai yra kilę iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimų. Penki eksponatai – iš Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Svencelės (Sveñcelė) kaimo, du – iš Šilutės rajono Šyškrantės gyvenvietės. Parodoje eksponuojamų rekonstrukcijų originalai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame (LNM), Mažosios Lietuvos istorijos (MLIM) ir Šilutės Hugo Šojaus (ŠM) muziejuose. Ankstyviausias ekspozicijos delmonas pagamintas XIX a. vid. Rusnėje, saugomas ŠM. Vėlyviausias, pasiūtas 1935 m., Klaipėdos rajono Derceklių kaime (dabar Dituvos sodai), saugomas MLIM.

          Mažosios Lietuvos delmonai Matulionių šeimoje atsirado prieš keturis dešimtmečius, kai 1978 m. Irena Česnauskienė savo studentei dukrai Elenai išsiuvinėjo pirmąjį delmoną. Kryželiu siuvinėtas krepšelis buvo ryšimas ,,Vorusnės“ ansamblyje su Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu. E. Matulionienė lietuvininkių delmonais susidomėjo po dešimtmečio, kai Klaipėdos fakultetuose (dabartiniame universitete) pradėjo dėstyti tautodailės kursą. E. Matulionienės ir jos studentų sukurtų delmonų parodos nuo 1992 m. porą dešimtmečių buvo eksponuojamos mieste, šalyje ir užsienyje.

          Stebėdama mamos kūrybinę veiklą, tradicine tekstile susidomėjo ir Elenos jauniausioji dukra Ieva. Įvaldžiusi riešinių mezgimo ir juostų audimo technikas, atsidėjo delmonų siuvinėjimui. Labiausiai patiko siuvinėti orginalų kopijas. Jos pirmoji delmono kopija išsiuvinėta 2001 m. Atkuriant autentiškus delmonus, išaugo troškimas sukurti istorinę vertę išlaikančių delmonų kolekciją.

          Pirmasis kolekcijos delmonas pasiūtas 2015 m. rudenį. Gaminant muziejines kopijas, buvo siekiama kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą. Muziejuose saugomi eksponatai laikui bėgant nubluko, nudilo, ištrupėjo. Kolekcijoje pristatomi delmonai yra gerokai ryškesni už išlikusius muziejinius pavyzdžius, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo ryškiais įvairių rūšių siūlais. Delmonai buvo rišami ties juosmeniu, dažniausiai šimtarašte juostele. Jos buvo įveriamos į kilpeles arba prisiuvamos prie delmono viršutinio krašto. Prisiūtos juostelės išliko kartu su delmonais. Kolekcijoje eksponuojama ir 10 atkurtų juostelių.

          Delmonai siuvinėti Ievos Matulionytės, remiantis dr. Elenos Matulionienės tyrimų medžiaga ir ilgamete praktine patirtimi. Delmonų gaivinimas, prasidėjęs 1978 m. išsiuvinėta kišenėle, per parodas ir tautinį kostiumą plito po regioną ir išaugo iki mokslinių tyrimų. 2018 m. tautinio kostiumo ekspertė dr. E. Matulionienė Klaipėdos universitete apsigynė etnologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida’’. Šis darbas vainikavo mokslininkės 30 metų puoselėtą delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicijos sklaidą.

Elenos Matulionienės informacija