Parodos, renginiai

Rugsėjo 5 d. 16 val. kviečiame į dr. Ernesto Vasiliausko paskaitą ir tarptautinės parodos pristatymą "Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561-1795 m." Akmenės krašto muziejuje (K. Kasakausko g. 17, Akmenė).

Aleksandras Sakas "Dovana Adelei"
Alina Jonaitienė "Aš kvėpuoju tavimi"
Ana Aleksandravičienė "Mariutės šypsena"
Edgaras Bolšakovas "Slyva"
Gintarė Adomaitytė "Sapnas, kuris niekada nepražus"
Jonas Kiriliauskas "Vežimas"
Jolanta Šilenskienė "Mamos amarilis"
Jonas Vaicekauskas "Raudoni pelekai"
Jūratė Norvaišienė "Pasivaikščiojimas po Papilę"
Ona Zajarnaja "Ežios klevas"
Reda Kiselytė "Vyšnių skonis"
Rita Juškevičiūtė-Mockeliūnienė "Labiau už save"
Sigitas Benetis "Prisipažinimo eskizas"
Violeta Astrauskienė "Septyniolika laiškų Kūrėjui"
Zita Sinkevičienė "Rašytojos Lazdynų Pelėdos kūrybos pasaulis"
Aušra Kaminskaitė "Sveikatos apsauga"
Dominykas Matulionis "Kadagių aromatas"
Jurgita Pelėdaitė "Popierinis šermuonėlis"
Kamilė Gabalytė "Gyventi svajone"

Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda – Akmenės krašto muziejuje 

Nuo 2023 m. liepos 25 d. Akmenės krašto muziejuje veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuota tarptautinė paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė 1561–1795 m.“  Šiaulių „Aušros“ muziejaus kartu su 28 partneriais iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos parengtoje parodoje siekiama parodyti, kokį pėdsaką viena kitos istorijoje ir kultūroje paliko kaimyninės valstybės Lietuva ir Latvija. Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretų, žemėlapių, piešinių, herbų, dokumentų kopijos spaudų, medalių, monetų, knygų vaizdai. Pristatoma 1569 m. rugpjūčio 3 d. Liubline surašyto dokumento – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės inkorporacijos į Abiejų Tautų Respublikos uniją akto, pasirašytas karalius Žygimanto Augusto, kitų unikalių archyvarijų kopijos. Paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“ – „Aušros“ muziejaus ir Klaipėdos universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Ernesto Vasiliausko ilgamečių tyrimų (nuo 2016 m.) rezultatas. Paroda dvikalbė, parengta lietuvių ir latvių kalbomis. Ji bus eksponuojama ir kitose Lietuvos bei Latvijos atminties institucijose. Kilnojamos parodos tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su kaimynės Latvijos dar menkai žinomu XVI–XVIII a. istorijos laikotarpiu ir atvirkščiai – Latvijos muziejų lankytojus – su Lietuvos istorija. Pagrindinė idėja – pasitelkus eksponatus, archyvinę medžiagą, parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją. Parodoje tai atskleidžiama per įvairias temas: politika ir kunigaikščiai, ekonomika, prekyba, sienos, vandens ir sausumos keliai, Kuršo dvarininkų šeimos (baronai Grothusai, Landsbergiai, Tyzenhauzai, Pliateriai ir kt.), kurios XVII–XVIII a. įsitvirtino Lietuvoje, ir jų valdytuose dvaruose (Daunoravoje, Vismantuose, Žeimelyje, Akmenės krašte) įsikūrusi latvių diaspora, dvarininkų globotos ir Kuršo evangelikų liuteronų konsistorijai pavaldžios bažnyčios Lietuvoje (Žeimelio, Skuodo ir kt.), taip pat ir Žemaičių vyskupijos vyskupui pavaldžios katalikų bažnyčios Kurše. Paroda Akmenės krašto muziejuje eksponuojama, įgyvendinant Šiaulių „Aušros“ muziejaus projektą „Tarptautinės parodos „Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė 1561–1795“ sklaida“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos.

Paroda Akmenės krašto muziejuje bus eksponuojama iki 2023 m. spalio 1 d.

2023 liepos 19 d. Akmenės krašto muziejus pakvietė  į paskaitą „Atverkime vidinio pasaulio duris“  ir praktinį užsiėmimą, kurį vedė akmeniškė, psichologė Rima Mokusienė. 

Lektorė susidomėjusiai publikai pristatė temas apie žmonių poreikių ir norų svarbą, jų prioritetus bei skirtumus. Paskaitoje aptarėme dažnai mūsų kasdienybėje sutinkamas klaidingų įsitikinimų, mąstymo klaidų formas. Dažnas dėstomoje temoje savo asmenyje įžvelgė kaltinimų ir kontrolės buvimą ir sužinojo to pasekmes. Susipažinta su streso stiprumo indeksu, streso poveikiu sveikatai, sužinojome apie streso valdymo mechanizmus.
Lektorė negailėjo patarimų, pasiūlymų kaip sumažinti nerimą, kaip susikurti ir vadovautis teigiamomis, optimistinėmis tezėmis, kurios pagerina gyvenimo kokybę.
Po paskaitos siauresniame dalyvių rate vyko praktinis užsiėmimas, kurio metu atvėrėme savo sielos „duris“, už kurių buvo visko – ir ašarų, ir juoko.

Dėkojame lektorei Rimai Mokusienei ir dalyviams aktyviai įsijungusiems į netradicinį dvasinio tobulėjimo renginį.

                                                                                       Akmenės muziejaus informacija

Mielieji akmeniečiai, mano miestelio gyventojai,  liepos 17 dieną 16 val. kviečiu Jus į užsiėmimą, gal kiek  bauginančiu pavadinimu: „ATVERKIME VIDINIO PASAULIO DURIS“.

     Patikėkite, nieko bauginančio tikrai nebus. Kalbėsime apie gyvenimą, apie tai, ar galima išmokti gyventi, pasidairysime,  ką gi slepia mano vidinio pasaulio durys, ar aš gebu priimti pats save, kaip man sekasi kurti santykį su savimi, kitais, pasauliu. Kiekvienas iš mūsų savo vidiniame pasaulyje turime ne vienas užvertas slaptas duris, pro kurias niekam nevalia įeiti, net ir mums patiems. Užvertos vidinės durys slepia mus pačius. Pasikeitimas mumyse gali įvykti tada, kai po truputį atveriame slaptas vidines duris ir leidžiame sau būti. Tada ateina žinojimas, kad visas pasaulis manyje....

                                                                           Psichologė R.Mokusienė

Paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis štetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ir miestų griuvėsiai. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiais apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikaliu kūriniu – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraščiu apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą. Parodą sudaro 15 stendų lietuvių kalba.