Parodos, renginiai

Šiuo metu Simono Daukanto muziejuje vyksta šiuolaikinio menininko iš Papilės kilusio Mariaus Skudžinsko skulptūrų paroda. Visus labai kviečiame apsilankyti. Kadangi kilo nemažas šaršalas dėl parodos, o tiksliau - dėl vieno, pridedame autoriaus komentarą:

Malonu, kad Lietuvoje dar kyla diskusijų dėl skulptūrų, pvz. tokiu kaip V. Urbonavičiaus „Krantines arka“ ar M. Gaubo „Lietuvaitė“. Noriu paporinti savo mintis.

2020 metais prasidėjus pandemijai, vasarą daug laiko leidau Papilėje. Tėvas buvo Paventy pririšęs ledonešio atneštą Jovarą. Iš to rąsto ir atsirado skulptūra „Paaukota širdis“. Maoriško animacinio stiliaus vertikalioje kompozicijoje dominuoja stilizuoti veidai ir širdis. Veidai tai lyg simboliai, kai mes siekiame tikslo, (džiaugsmas, ryžtas, nepasidavimas) ir iškelta širdis tai tikslas. „Paaukota širdis“ – tai padėka tėvams, gimtam kraštui, kuris brandino, formavo ir išleido kelionėn. Spalvos raudona, mėlyna, balta. Tai tikrai ne rusų spalvos, o Amerikos. Nuo 2014 m. Ukrainos aneksijos palaikau demokratinę Ukrainą.

Vienas mano autografų tai personažas ubikvistas. Ubikvistai (lot. ubique – bet kur, visur) augalai ir gyvūnai, dėl didelio ekologinio valentingumo išplitę toli nuo pirminės savo kilmės vietos. Gali gyventi įvairiomis klimato sąlygomis, įvairaus druskingumo vandenyje, įvairiose buveinėse. Pvz., paprastoji nendrė auga vandenyje ir sausumoje, smėlingame ir molingame dirvožemyje, vilkai gyvena tundroje, spygliuočių ir lapuočių miškuose, stepėse, kalnuose. Ubikvistai taip pat yra pirmuonys, verpėtės, titnagdumbliai, dilgėlės, trikertės žvaginės, pušys, lapės, kiškiai. Vienus mano herojai erzina, kitiems sukelia šypseną. Kaip ir gyvenime, kokios informacijos daugiau turime, tokiu keliu ir einame. Paėmus dilgelę į ranką ji gali kąsti dilginti, turint žolininko žinių ji gali ir gydyti.

Ubikvistas kaip mano herojus atsirado 2001 metais VDA studijų laiku. Čia jungias skulptūra, objekto menas su grafika animacija galima įžvelgti primityviųjų kultūrų stilistiką. Psichologiniame lygmenyje žadina atsigręžti į savo vidinę būseną (kokią informaciją viduje nešiojam). Kas keista, kad vaikai dažniau pozityviai priima mano kūrybą nei dažnesnis suaugęs“.

Paroda veiks dar mėnesį, todėl visus kviečiame apsilankyti.

Simono Daukanto muziejaus edukacinė išvyka į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą

Šių metų kovo 19 dieną įvyko Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinio Simono Daukanto memorialinio muziejaus suorganizuota edukacinė operos išvyka. Grupė dalyvių važiavo į Vilnių, kur jų laukė turininga programa. Edukacija prasidėjo ekskursija po Vilnių aplankant vietas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su operos istorija Lietuvoje, kuriose gyveno garsus kūrėjai, buvo parašyti svarbūs tekstai ar atlikta muzika. Pirma stotelė – Valdovų rūmai, kuriuose buvo pirmą kartą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pastatyta ir parodyta opera. Taip pat aplankytos vietos, kuriose gyveno poetas Adomas Mickevičius, kompozitorius Stanislovas Moniuška, nepraeita ir pro pastatą, kuriame gyvenęs pats Simonas Daukantas. Pietų skanauta legendiniame, kadaise vietinės bohemos ir inteligentijos išgarsintame „Neringos“ restorane, kuriame dar išlikęs autentiškas interjeras. Per pietus buvo dalijamasi istorijomis apie šio restorano atsiradimą, jo reikšmę Lietuvos kultūros pasaulyje. Kitas etapas – ekskursija po operos užkulisius, kurią vedė įžvalgi ir nuoširdi LNOBT administratorė Irena. Per šią ekskursiją projekto dalyviai turėjo galimybę ne tik apsilankyti repeticijų salėse, kur vyksta įvairūs pasiruošimai spektakliui, pamatyti, kaip atrodo užkulisiai ir grimavimo kambariai, bet ir žvilgterėti į tas erdves, kuriose gimsta spektaklio vaizdiniai pavidalai – scenografijos gamybos ir kostiumų dirbtuves (siuvyklą). Lankytojai pamatė, kaip reguliuojamas pats spektaklis, kad atlikėjai išeitų į sceną laiku, kiek žmonių reikia paruošti sceną ir koks sudėtingas jos mechanizmas. Jie užsuko ir į autentišką direktoriaus kabinetą bei išgirdo romantišką Virgilijaus Noreikos ir Loretos Bartusevičiūtės istoriją bei juos jungusio balkono paslaptį. Edukacinę kelionę vainikavo spektaklio „Rožės kavalierius“ peržiūra, kuriame šmaikščiai ir įdomiai papasakota, rodos, standartinė Vienos aukštuomenės gyvenimo istorija, bet sykiu atskleidžiami įdomūs charakteriai. Spektaklis pasižymi siurrealistine, sterilia, labai savita scenografija, originaliais vizualiniais sprendimais, labai kokybiškai atlikta muzika, išskirtiniais personažais.

Pirmasis blynas – edukacinė išvyka – pavyko ir dalyviams paliko puikų įspūdį bei pasirodė itin naudinga, todėl ateityje ketinama rengti ir daugiau tokių kelionių. Renginį organizavo, pravedė ir aprašė Simono Daukanto muziejaus vadovė Elena Sakalė. Nuotraukos Sandros Sakalauskienės.

Dėl Lazdynų Pelėdos premijos nuostatų pdf.
Dėl Lazdynų Pelėdos premijos nuostatų word.
Dėl Lazdynų Pelėdos literatūrinės premijos konkurso paskelbimo pdf.
Dėl Lazdynų Pelėdos literatūrinės premijos konkurso paskelbimo word.